Kamajų kermošiui – 35-eri: senosios tradicijos gyvos „barankytėmis“ ir privalomais valstybingumo ženklais

Panevėžys

Rokiškio krašto muziejaus ir redakcijos archyvų nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

55513

Ieškantiems Rokiškio krašto tapatybės ženklų nepaminėti Kamajų būtų nedovanotina klaida. Net ir tie, kurie niekada nebuvo Rokiškyje, žino, kodėl į Kamajus reikia važiuot rudenį. Šiame miestelyje kasmet vyksta senų tradicijų Kamajų kermošius „Kuc kuc Kamajuos“, į kurį sugužama iš visos Lietuvos pirkti „barankyčių“. Šiemet kermošius ypatingas – jam sukanka 35-eri metai, o Kamajai trims dienoms taps Kamajų Respublika su visais privalomais valstybės atributais: prezidentu, vėliava, valstybės ribų žymomis, himnu ir sava valiuta.

Ruošiasi, puošiasi

Kamajai į kermošiaus šventę šiemet kviečia spalio 12–14 d. Pagal tradiciją, tikras kermošius su gausybe amatininkų, vietinių ir atvykėlių, ūkininkų gėrybėmis ir savų bei kviestinių muzikantų linksmybėmis miestelį „okupuos“ sekmadienį, o penktadienį ir šeštadienį vyks gausybė pramogų ir veiklų: nuo sporto, bažnyčios sakralinių renginių iki jaukių susitikimų. Kamajų Respublikos prezidentas, išrinktas neterminuotai, Vytautas Vilys sakė, jog Kamajų Respublikos įkūrimas ir išlaikytos senosios miestelio kermošiaus tradicijos tapo kamajiškių savigarbos, patriotiškumo ir didžiavimosi savuoju kraštu varikliu.

Valstybingumo ženklai

Kamajų krašto istorija ypatinga tiek kultūriniu, tiek politiniu aspektu. Revoliucingais 1905 m. Kamajai pasiskelbė Kamajų Respublika, jai priklausė Salos, Duokiškis, Jūžintai, Užpaliai. Bet respublika gyvavo labai trumpai.

Šis istorinis faktas buvo atgaivintas 2005 m. per „Kuc kuc Kamajuos“ šventę. Kraštietis dailininkas Jokūbas Zovė sukūrė heraldiką – herbą, vėliavą, o kamajiškis Kazimieras Šešelgis – Lietuvos urbanistikos patriarchas, habilituotas humanistinių mokslų daktaras, profesorius – pinigus: kamajinius ir kamajeikas. 2005-aisiais Kamajuose dirbęs ir kūręs kunigas ir poetas Antanas Strazdas, kuriam Kamajų aikštėje pastatytas paminklas, „įkeltas“ Kamajų herban. Herbe paukštis strazdas simbolizuoja liaudies mylimą ir turtuolių nekenčiamą dainių. Kamajų prezidentas sako, jog strazdas herbe – pats prasmingiausias poeto atminimo įamžinimas.

Nuo tada Kamajų Respublika atkuria savo sienas, kermošiuje „cirkuliuoja“ respublikos valiuta, visa valdžia ir galios šventinėmis dienomis suteikiamos Kamajų Respublikos prezidentui, piliečiams teikiami ordinai „Už nuopelnus Kamajų Respublikai“. Per kelerius metus įteikti 27 ordinai, o pernai buvo prisaikdintas ir tituluotas pirmasis Kamajų Respublikos garbės pilietis – kraštietis, etninio paveldo tyrinėtojas, monografijos „Kamajai“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekusi.

Kasmet šventėje gimsta naujos tradicijos. Užpernai per „Kuc kuc Kamajuos“ įteikta pirmoji „Strazdo“ statulėlė, nukaldinta Aukštakalnių kalvio Audriaus Baltrukėno. Ja už gyvenimo nuopelnus Kamajams apdovanotas Kamajų Respublikos prezidentas V. Vilys.

Kamajų himnu, nors ne visai oficialiu, laikoma Edmundo Kučinsko atliekama daina „Už strazdo giesmę“, kurią dainininkas Kamajams skyrė koncertuodamas viename jo kermošių. Respublikos herbas, vėliava ir pinigai – oficialiai įteisinti, daugėja pasaulio valstybių, kuriose Kamajai turi savo ambasadorius – kraštiečius, sutikusius prisiimti Kamajų globėjų pareigas ir padėti kamajiškiams, atvykusiems pasisvečiuoti.

Paskui Kamajus…

Lietuvoje savo respublikas turi keturios vietovės: Perloja, sostinės Užupis, Joniškis ir Kamajai. „Bet mes, kamajiškiai, – pirmieji. Esame užmezgę ryšius su visomis respublikomis, gal prezidentai ar atstovai šiemet atvyks pas mus į svečius „oficialaus vizito“, – artėjančio jubiliejinio kermošiaus mintimis dalijosi Kamajų Respublikos prezidentas V. Vilys.

Perlojos Respublika įkurta vėliau nei Kamajų. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui (1918 m.) Perloja atsidūrė Lenkijos ir Rusijos interesų sankirtoje. 1918 m. lapkričio 13 d. susirinkę Perlojos gyventojai išrinko parapijos komitetą, naujai sukurtoje respublikoje veikė savigynos būrys, milicija, teismas, kalėjimas, dirbo keli eiguliai. Dokumentai buvo tvirtinami vienu antspaudu, vartota tik lietuvių kalba. 1919 m. rudenį Perloją užėmė bolševikai, jie išbuvo iki kitų metų pradžios. 1925 m. vasaryje panaikinus 20 km neutraliąją zoną tarp Lietuvos ir Lenkijos kontroliuojamų teritorijų, į kurią pateko ir Perlojos Respublika, Perlojos parapijos teritorija buvo padalinta perpus tarp šių šalių. Perloja, kaip ir Kamajai, atkūrė gražią tradiciją per miestelių šventes vėl tapti atskiromis respublikomis su valstybingumo ženklais.

Nuo istorijos – iki šiandienos skaudulių

Kamajų miestelis žinomas nuo 1541 m. (pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Kamajų dvaras). Miesteliu Kamajai tapo 1660-aisiais. 1610 m. čia užfiksuota 16 šeimų, kuriose gyveno 72 žmonės. 1634 m. Kamajus nupirko karališkosios didenybės rotmistras Adomas Lukianskis-Paulavičius, 1635 m. jis pastatė pirmąją medinę kryžiaus formos bažnyčią. 1737 m. bažnyčia sudegė, jos vietoje pastatyta kita. Sparčiai augančiai Kamajų parapijai maldos namai tapo ankšti, tad 1897 m. klebono Jono Jokimo sprendimu bažnyčia nugriauta. Trečioji (mūrinė) pastatyta 1897–1903 m. Beveik gryno neogotikos stiliaus, dvibokštę, raudonų plytų, netinkuotą, su medinėmis apskardintomis bokštų smailėmis bažnyčią suprojektavo inžinierius iš Rygos Florijonas Vyganovskis. Bokštų smailės numuštos per Antrąjį pasaulinį karą.

Klasicistinė kvadrato formos aikštė su keturiais spinduliais – gatvėmis – tapo Kamajų herbo akcentu, o Kamajų miestelio centras paskelbtas urbanistikos paminklu.

Miestelis nuo kovų ir gaisrų kentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, bet skaudžiausią lemties smūgį patyrė per Antrąjį pasaulinį karą. Po tragiškos 1944-ųjų vasaros, kai Kamajai ir gretimi kaimai liepos mėnesį bent dviem savaitėms atsidūrė fronto linijoje, miestelyje beveik neliko centre buvusių ir aikštę supusių medinių pastatų. Juos suniokojo gaisras, o mūriniai statiniai buvo smarkiai apgriauti. Fronto padarinių neišvengė ir bažnyčia: nors ji nesudegė, bet liko be bokštų smailių.

Kamajų prezidentas V. Vilys, neseniai tapęs Kamajų plėtros paramos fondo, besirūpinančio bažnyčios bokštų atstatymo darbais, vadovu, sakė, jog bokštų atstatymo reikalai dar nejuda, bet tikimasi gauti lėšų bažnyčios stogui. Kultūros paveldo departamentui pateikta stogo remonto paraiška, dar šį mėnesį tikimasi sulaukti atsakymo. Stogo remontas kainuos apie 400 tūkst. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt