Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS
Dronai būtų perkami iš Lietuvos įmonių, gaminančių ar galutinai surenkančių bepiločius orlaivius, o šiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
Vyriausybei priėmus nutarimą, planuojama įsigyti bepiločių orlaivių Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos reikmėms ir paramai Ukrainai.
Numatoma, kad bendra įsigijimų vertė bus iki 15 mln. eurų.
„Numatoma, kad gali būti pasirinkta ne po vieną, o po kelis kiekvieno įsigyjamo bepiločių orlaivių tipo tiekėjus, taip siekiant kuo labiau skatinti rinką“, – teigia ministerija.
Lietuvos įmonėms būtų keliami pagrindiniai reikalavimai – dronų valdymo programinė įranga privalėtų būti sukurta Lietuvoje, o jų surinktiems duomenims kaupti ir perduoti reikalinga debesijos paslaugų infrastruktūra būtų tik NATO ar Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Taip pat ministerija įmonėms kelia reikalavimą per nustatytą trumpą laiką pateikti nustatytą bepiločių orlaivių kiekį. Norimų įsigyti dronų kiekis neskelbiamas.
KAM teigimu, taikyti šias išimtis leidžia sutartyje dėl ES veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
Anot ministerijos, nepritaikius šios išimties, Gynybos resursų agentūra privalėtų skelbti konkursą, kuriame dalyvautų daugelis tiekėjų, įskaitant ir tiekėjus iš užsienio.
„Vykdant pirkimą (...) konkurso būdu, galimai būtų atrinktas užsienio tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau nebūtų apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai“, – teigia KAM.
Pasak jos, priėmus šį sprendimą, būtų siekiama sukurti ir skatinti bepiločių orlaivių kūrimo, gamybos ir remonto pajėgumus, didinti kariuomenės gynybinę galią, skatinti tolesnę šios karinės įrangos gamybą, užtikrinti trumpas tiekimo grandines ir užtikrinti, kad tiekimas būtų patikimas ir efektyvus net ir karo ar nepaprastosios padėties atveju.
Šį klausimą Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį vyksiančio posėdžio metu.
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad iki 2027 metų Lietuvos kariuomenėje turi būti pasiektas operacinis bepiločių orlaivių pajėgumas.