KAM: daugiau nei pusė apklaustųjų ryžtųsi ginti šalį ginklu

Ryžtas priešintis taikiais būdais nuo 2019 m. yra padidėjęs net 10 proc. (2022 metų gruodžio mėn. apklausa „Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais su krašto apsauga susijusiais klausimais tyrimas“ atliktas Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“.)

 

Panašius rezultatus parodė ir gyventojų Pilietinės galios indekso tyrimas – jei Lietuva būtų užpulta, ginklu ar kitais būdais, šalį ginti pasiruošę daugiau nei 50 proc. gyventojų. Pilietinės visuomenės institutas pastebėjo, jog didesnį ryžtą priešintis ginklu išsakė vadovai, verslininkai, įmonių savininkai – tie, kurių pilietinės savimonės lygmuo yra itin aukštas. (VšĮ „Pilietinės visuomenės instituto“ užsakymu 2022 metų spalio mėn. tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“).

 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia, kad pusė respondentų, pasiryžusių šalį ginti ginklu yra, vertinant realistiškai, aukštas rezultatas.

 

„Emociškai, be abejo, norisi daugiau ryžto, bet žiūrint realistiškai – pasiryžusių ginklu ginti šalį procentas tikrai didelis. Gilesnė atsakymų analizė rodo, kad žmonės labai realiai vertina savo galimybes prisidėti prie pasipriešinimo – dažniausiai, tie, kurie atsako ne, neprisidėčiau, yra vyresnio amžiaus žmonės arba moterys, auginančios vaikus. Man atrodo, kad prasidėjus karui Ukrainoje, mes visi išblaivėjome nuo naivumo – kasdien iš labai arti matydami, ką reiškia žūstantys artimieji, sunaikinti miestai, koks sunkus pabėgėlio likimas, ėmėme labai realiai vertinti savo galimybes ir pajėgumus“, – sakė prof. A. Ramonaitė.

 

Visuomenininkas ir organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas sakė, kad neginkluotas pasipriešinimas Ukrainos gynyboje yra pamatinis dalykas, o Lietuvoje neginkluoto pasipriešinimo svarbą suvokiame per mažai.

 

„Ukrainos karas – skaudus, baisus dalykas, bet tai – visuotinis karas, visi vienaip ar kitaip į jį įsitraukę per savo artimus ryšius. Karas tapo asmeniniu kiekvieno reikalu. Nematau ten nė vieno, kuris stovėtų nuošalyje. Efektyviam pasipriešinimui turi veikti ir mikro, ir makro lygmuo, ir kieta, ir švelnioji galia. Tuomet tai bus galingas dalykas, atominė jėga“, – sakė J. Ohmanas.

 

„Ukrainos kontekste daug kalbame apie visuotinę gynybą, t. y. būtinybę valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, privačiam sektoriui ir visiems piliečiams būti pasirengus prisidėti prie valstybės gynybos ne tik ginklu, bet ir neginkluotais veiksmais. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė vaidina kertinį vaidmenį, tačiau visuotinumo esmė yra visos visuomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas, nes piliečių apsisprendimas priešintis ir yra valstybės išlikimo pagrindas “, – teigė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

 

Atsakydami į klausimą apie neprisidėjimo prie pilietinio pasipriešinimo priežastis, apklausos dalyviai išskyrė kelis atsakymus – pareigą pasirūpinti savo artimaisiais ir prisipažinimą, kad pasipriešinimui, tiek ginklu, tiek taikiomis priemonėmis, stokoja žinių ir įgūdžių.

 

„Atsakymas, jog nesipriešinsiu nebūtinai reiškia, jog manau, kad mano šalis neturėtų gintis. Atvirkščiai, žmonėms rūpi šalies likimas, tačiau jie kritiškai vertina savo pačių galimybes – dėl amžiaus, sveikatos, vaikų, dėl žinių stokos ir pan. Toks valstybės palaikymas vadinamas pasyviąja galia, kuri taip pat yra labai svarbi“, – komentavo prof. A. Ramonaitė.

 

J. Ohmanas įsitikinęs, kad viena iš galimybių motyvuoti modernų žmogų įsitraukti – tai iš pasyvaus stebėtojo paversti jį aktyviu veikėju ir taip didinti intelektualaus, pilietiškai motyvuoto ir, svarbiausia, – veiklaus visuomenės sluoksnio bendradarbystę su šalies ginkluotomis pajėgomis.

 

„Šiuolaikinis žmogus nori būti dalyvis, jam neužtenka būti stebėtoju. Jei visuomenė tampa dalyviu, situacija keičiasi. Žmogus turi pradėti jausti, kad jis ir yra pasipriešinimas. Turime išugdyti pasipriešinimo lyderius – žmones, kurie krizės metu bus vedliai, turės žinių ir įgūdžių, kaip galima veikti. Žymiausi Ukrainos pasipriešinimo veikėjai – tai visuomenės lyderiai, kurie geba kalbėti, pažįsta daug žmonių, moka pritraukti kitus. Tai viena iš svarbių Ukrainos karo pamokų, kurias turėtume išmokti ir mes“, – teigė ogranizacijos „Blue Yelllow“ įkūrėjas.

 

Kita vertus, stebėdamas kaip veikia pasipriešinimas okupacijai Ukrainoje, J. Ohmanas teigia, kad valstybės galia slypi ne tik važiuojančiuose tankuose ar galinguose paraduose, bet, nors ir skamba paradoksaliai, – minkštojoje galioje, prisilietime prie kito, empatijoje bei tolerancijoje.

 

„Man atrodo, bendroje sistemoje, trafaretiniame mąstyme empatijos galios neakcentuojame. O būtent atsakomybės pajauta už kitą žmogų, atvirumas ir jautrumas pasauliui, jo kitoniškumui – yra milžiniška jėga. Svarbiausia, kad žmogus, pilietis suvoktų, jog jis ir yra pasipriešinimas, nes žmogus – tai pagrindinis gynybos užtaisas“.

 

Panašia išvada dalijasi ir prof. A. Ramonaitė: „Vertinant Pilietinės galios indeksą, labai džiugiai nustebino tai, kad verslo žmonės, įmonių savininkai, yra tie, kurie jaučia didžiausią atsakomybę prieš savo bendruomenę, ir yra labiausiai pasiryžę priešintis, jei Lietuvai iškiltų grėsmė. Manau, šie žmonės supranta, kad jei esi lyderis, negali būti bailys, turi išlikti vadas ir grėsmės akivaizdoje.

 

Tarpukariu stambūs ir vidutiniai ūkininkai buvo tie, kurie prisiėmė atsakomybę už valstybę ir sudarė rezistencijos kovos pagrindą. Atrodo, kad šiuolaikinėje Lietuvoje šią atsakomybę perėmė verslo žmonės. Manau, būtent jie ir yra mūsų šiandieninės visuomenės šviesuliai“.

 

Didžiausios sukarintos pilietinės organizacijos Lietuvoje – Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) pagrindinė funkcija – rengtis ginkluotai gynybai ir organizuoti visuomenės pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties metu – užtikrinti taikaus pasipriešinimo veikimą.

 

Per 2022 metus Šaulių sąjungos gretos padidėjo bemaž 3 tūkst. narių ir tai didžiausias sąjungos skaičiaus ūgtelėjimas per visą atkurtos LŠS istoriją. Padidėjus naujų narių skaičiui Lietuvos šaulių sąjungoje susidomėjimas organizacija buvo pastebėtas ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Bendradarbiaujant su bendruomenėmis keturiose užsienio valstybėse buvo įkurti Šaulių sąjungos padaliniai, o atostogų metu iš įvairių užsienio valstybių grįžusiems vaikams sudarytos sąlygos dalyvauti LŠS organizuojamose vasaros stovyklose. Iš viso, šiuo metu organizacijoje yra beveik 8 500 suaugusių šaulių, o bendrai, skaičiuojant kartu su moksleiviais, jų yra apie 13 tūkstančių. Tikimasi, kad ateityje LŠS narių skaičius augs iki 50 tūkstančių.

 

„Karas Ukrainoje sukėlė bumą 2022 metais – Šaulių sąjungoje buvo neįsivaizduojama, milžiniška apgultis. Tačiau žmonės, norintys tapti šauliais, turėtų žinoti, kad šauliu netampama akimirksniu, naujų narių priėmimas – ne vienos dienos procesas: reikia išklausyti instruktažus, išlaikyti bazinius kursus etc., tad eilė norinčiųjų tęsiasi iš ankstesnių metų“, – pabrėžė LŠS atstovai, patikindami, kad kiekvienas norintis yra laukiamas LŠS gretose.

 

LŠS rinktinių darbuotojai, Mokymo bei nekinetinių operacijų centras sąjungos nariams nuolat suteikia žinių bei įgūdžių, reikalingų, norint prisidėti prie nacionalinio saugumo. Kitiems visuomenės nariams, norintiems sužinoti, kaip galima prisidėti ar organizuoti pasipriešinimą ginklu ar taikiai, siūloma dalyvauti nevyriausybinių organizacijų organizuojamuose mokymuose, „Youtube“ platformoje išklausyti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtus mokymus ir patarimus, kaip elgtis nenumatytų situacijų atveju.

 

Piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui reikalauja ilgalaikio ir nuoseklaus įdirbio. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo planą. Strategijoje yra numatyta, jog pagrindiniai pilietinio pasipriešinimo elementai yra atsparumas, pilietinė valia bei žinios ir įgūdžiai. Įgyvendinant plane numatytas priemones iki 2035 m. bus siekiama didinti piliečių, pasirengusių dalyvauti pilietiniame pasipriešinime, skaičių.

 

Siekiant įtraukti ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius Krašto apsaugos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos diaspora užsienyje. Krašto apsaugos sistemos institucijos aktyviai įsitraukia į užsienio lietuvių bendruomenių veiklą – dalyvauja organizuojamuose renginiuose ir susitikimuose, juose pristato galimus karinės tarnybos atlikimo būdus. Bendruomenėms taip pat siūloma dalyvauti vedamuose kursuose bei mokymuose, kuriuose pristatoma, kokiais būdais užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo.