Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Autorės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Kalvis Virgilijus Mikuckis bendrai įgyvendinti kūrybinius sumanymus Užventyje subūrė iškilius šalies meninės kalvystės puoselėtojus: Romą Gudaitį (Šiauliai), Arūną Degę (Šiauliai), Andrių Janulį (Pabaiskas, Ukmergės r.), Albiną Jukumą (Klaipėda), Juozą Kavaliauską (Druskininkai), Saulių Kronį (Panevėžys), Egidijų Latėną (Vilnius), Tomą Pacaitį (Radvilonys, Lazdijų r.), Česlovą Pečetauską ir Mildą Pečetauskienę (Viekšniai), Eitarą Pokvytį (Plungė), Evaldą Rimkūną (Ryškėnai, Telšių r.), Vytautą Slavinską (Telšiai), Stanislovą Špūką (Radviliškis), Darių Vilių (Vilkyčiai) bei Edgarą Vronskį ir Glebą Vronskį iš Latvijos, Daugpilio. Medinį kryžių ir gėlių koloną sukūrė tautodailininkas medžio drožėjas Aurimas Šimkus (Kurtuvėnai).
Kalviai, gretimos Dangvietų bendruomenės paskatinti, sumanė sukurti medinį kryžių, dekoruotą kalviškomis puošmenomis, skirtą iškilaus šio krašto kalvio Vytauto Jaručio atminimui ir žymintį kaimą, kuriame buvo jo kalvė ir namas. Šiaulių kraštui būdingų formų kryžius pagal paprotį iškils pakelėje, prie įvažiavimo į kaimą. Memorialinio kryžiaus galai dekoruoti metaliniais kryželiais. Centrinę jo dalį puošia naujoviškai sumanyti daugelio kalvių sukurti skirtingų formų geležiniai spinduliai, primenantys tautodailės ornamentus: aštrius spindulius, augalines įvijas ar lelijas bei žalčiukus ir paukštelius.
Užvenčio dvare gyvenusios rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ pasirodymo šimtmečio proga V. Mikuckis taip pat sumanė sukurti kalvystės kūrinį – medines, klasikinių formų kolonas, papuoštas kalviškomis rožėmis, nes šios gėles reikšmingos apysakoje.
Autoriaus nuotr.
Pasaulį sukrėtusio žiauraus karo Ukrainoje akivaizdoje buvo nuspręsta vieną koloną skirti saulėgrąžoms – gėlėms, itin būdingoms šiai šaliai, apjuostoms raštuota juosta, primenančia ukrainiečių tautinio siuvinėjimo „vyšyvankos“ ornamentiką. Skirtingų įvairių kalvių sukurtų saulėgrąžų puokštė, sujungta į komplikuotą kompoziciją, drauge su kolona iškilo prie dvaro gatvės, vedančios į Užvenčio dvaro malūną, ir žymi dvarvietės alėjos taką.
Akvarelininkai, suburti šiauliečio V. Barakausko, meniškai apmąstydami supančią Užvenčio dvaro malūno aplinką ir Ukrainos saulėgrąžų idėją, liejo abstrakčias ekspresyvias ar realistiškesnes akvarelės kompozicijas, asociatyvius vandens, augalijos bei technikos vaizdinius, pasitelkdami spalvų, linijų ir dėmių žaismus.
Šiemet plenere dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos dailininkai – Audrius Gražys, Gitana Kaltonienė, Eugenijus Nalevaika ir Jovita Nalevaikienė, Loreta Narušienė, Bangutis Prapuolenis, Jurga Sidabrienė, Justė Šaltė bei Jolanta Ābele, Baiba Piedīte ir Oksana Vronska iš Latvijos, dailininkė iš Ukrainos Svetlana Pleikis. Kaip įprasta, plenero kūrinių paroda veikė renginio uždarymo metu dvaro malūne.
Keramikai I. Šliuželienė ir V. Šliuželis bei I. Emse-Grīnberga iš Latvijos šiemet sukūrė skulptūrinius keramikos žibintus „Mamatės turtai“ ir „Sargas“, kurių tematika susijusi su Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“. Šliuželių sukurtas žibintas vaizduoja berniuką su smuiku rankose, sėdintį ant bokštą primenančios prigimtinės kultūros skrynios, dekoruotos tautodailės raštais. Autoriai prisiminė apysakoje veikiantį antrąjį mamos vaiką, kuris nepaprastai mėgo klausytis kultūringos, apsišvietusios mamos grojimo.
I. Emse-Grīnbergos kūrinys vaizduoja dvaro katiną, kuris apysakoje varžėsi su šunimi dėl šeimininkų dėmesio. Šamoto keramikos kūriniai išdegami apie 1080 laipsnių temperatūroje greitai sumontuojamose ypatingose lauko krosnyse, padarytose iš specialaus termoizoliacinio pluošto. Jų degimą vainikavo įspūdingas performansas, kurio metu krosnių sienos, stebint žiūrovams, buvo greitai išardytos, o atsivėrusios pakuros liepsnos ir įkaitusi keramika nušvietė naktinį dangų Ventos tvenkinio saloje.
Vytautas Tumėnas