Kalvarijoje paminėtos Joninės

Kalvarija

Kalvarijos savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Kalvarijos savivaldybė

306394

Pasiruošimas Joninėms įvairiose savivaldybės įstaigose ir bendruomenėse prasidėjo kur kas anksčiau nei birželio 23-ąją.

Jungėnų, Trakėnų, Liubavo bendruomenės, Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugija, Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras, UAB „Travedus“, Kalvarijos lopšelis-darželis „Žilvitis“, VšĮ „Aš ypatingas“ iš šieno sukūrė baltų ženklų skulptūras, kurios papuošė Karališkojo parko erdves, suteikdamos joms magijos ir šventiškumo. Sekmadienio popietę visi norintys buvo kviečiami kupoliauti, o surinkti įvairiausi žolynai šventės metu buvo naudojami vainikų pynimui.

Nors tradiciškai Joninių išvakarėse lynojo, tačiau gerą nuotaiką ir šurmulį tarp susirinkusiųjų šventės pradžioje Karališkajame parke paskleidė Kalvarijos teatro „Titnagas“ inscenizuotas pasirodymas.

Vyko net vienuolikos Kalvarijos savivaldybės meno kolektyvų palydėtuvės į šimtmečio Dainų šventę. Kalvarijos meno mokyklos skudučių ansamblio, dviejų Kalvarijos savivaldybės kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvų „Jurginėlis“, Kalvarijos Trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvo „Aštuonnytis“, Brukų folkloro ansamblio „Bruknyčia“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblio „Diemedis“, Kalvarijos liaudiškos muzikos kapelos „Giminės“, Kalvarijos teatro „Titnagas“, asociacijos „Skambėjimas", Kalvarijos gimnazijos ir Jungėnų pagrindinės mokyklos chorų vadovai Joninių išvakarėse simboliškai įžiebė ugnį stilizuotuose aukuruose Karališkajame parke.

Šventės metu lyrišką muzikinę programą dovanojo kalvarijietis Kęstutis Bobina, šimtmečio Dainų šventės dalyviai bei grupė „Age“. Visus susirinkusiuosius, Jonus, Janinas ir Rasas pasveikino Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas. Mero padėkos įteiktos: Žydruolei Zenevičienei – už sukurtą Joninių šventės scenarijų, Kalvarijos miesto bendruomenei, Kalvarijos bendruomenei „Šešupė“ ir Jungėnų kaimo bendruomenei – už iniciatyvą ir pagalbą, įgyvendinant Joninių šventės idėjas.

Antroji – mistiškiausia, autentiškiausia, žiūrovus labiausiai įtraukusi šventės dalis – tradicinė apeiginė dalis. Teatralizuotame pasirodyme senovės lietuvių dievas Perkūnas uždegė aukurą, buvo atliekamos apeigos deivei Vaisgamtai, skatinančiai augmenijos augimą ir klestėjimą, deivei Gabijai. Žemyn upe plukdyti Joninių vainikai, sudegintos baltų ženklų skulptūros.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt