Kaltinamasis riaušių byloje teigė pajutęs spaudimą iš pareigūnų: klausė, ar nori, kad A. Lobovas būtų prezidentas (papildyta)

Lietuva

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja riaušių prie Seimo bylą. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA

308948

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį tęsė 2021 m. riaušių prie Seimo bylos kaltinamųjų apklausas. Kaltinamasis Karolis Pašilis teigė pripažįstantis kaltę dėl to, kad metė akmenį į pareigūnų automobilį, tačiau kartu teigė tyrimo metu esą patyręs pareigūnų spaudimą.

Pirmasis ketvirtadienį prieš teismą stojo kaltinamasis Gediminas Chaidakevičius. Jo teisėjai paprašė teisme nusiimti kepurę, tačiau vyras nesutiko. Galiausiai jis pareiškė atsisakantis liudyti, vėliau pridūrė, kad atsakytų į klausimus po kitų kaltinamųjų apklausų ir vaizdo medžiagos peržiūros.

Kitas kaltinamasis K. Pašilis pasakojo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo atvykęs su dviračiu. Jis teigė mitinge norėjęs išreikšti pasipiktinimą dėl valdžios taikytų ribojimų koronaviruso pandemijos metu.

„Norėjau realybėje, gyvai pamatyti politikus“, – sakė kaltinamasis.

Anot K. Pašilio, jis girdėjo, kad pareigūnai prašė žmonių atsitraukti nuo Seimo, tačiau dalis jų liko stovėti.

„Žmonės stovėjo, nesitraukė. Policija per mikrofonus sakė žmonėms, kad reikia trauktis. Žmonės buvo prie Seimo pagrindinių vartų, nesitraukė. (...) Mačiau, kad akmenis mėtė žmonės, provokatoriai“, – pasakojo kaltinamasis.

Jis pats teigė metęs akmenį į pareigūnų mikroautobusą.

„Paleidau į autobusą akmenį ir išvažiavau namo“, – sakė K. Pašilis.

Vyras, paklaustas, kodėl metė akmenį, teigė, jog buvo tiesiog supykęs.

„Mane apmėtė, purškė dujas. Buvo supykęs, įniršęs. Įžūliai ten elgėsi ir pareigūnai, ir provokatoriai“, – dėstė K. Pašilis ir pridūrė manantis, kad pasielgė „negražiai“.

Jis teigė sutinkantis atlyginti žalą dėl apgadinto pareigūnų automobilio, kaltinamasis užsiminė, kad žalos atlyginimui galėtų skirti 500 eurų, kurie buvo iš paimti ikiteisminio tyrimo metu.

K. Pašilis, atsakinėdamas į kitų kaltinamųjų, jų gynėjų klausimus, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė pareigūnų spaudimą. Anot kaltinamojo, pas jį atlikta krata, vėliau jam teko vykti į apklausą. K. Pašilis sakė, jog pareigūnai jį esą skubino atsakinėti į klausimus, spaudė liudyti prieš kitus asmenis.

„Padėjau parašą, turėjau pritempinėti, kad kažką su 100 žmonių susitariau daryti. Spaudimą jutau. (...) Iš pradžių įsiveržę pareigūnai sakė: „Ką tu nori, kad Lobovas būtų prezidentas?“, – pasakojo K. Pašilis.

Kita kaltinamoji byloje Kristina Baranovskienė teismui pareiškė norinti teikti prašymą dėl jos atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Šis prašymas, kaip paskelbė teismas, bus nagrinėjamas vėliau. Kaltinamoji parodymus norėjo teikti vėliau, bet teismas nutarė, kad tai ji turi padaryti dabar.

K. Baranovskienė pasakojo važiavusį į mitingą prie Seimo, nes norėjo išreikšti pasipiktinimą valdžios veiksmais.

„Aš važiavau į renginį pasisakyti prieš žmonių segregaciją, skiepijimą. (...) Mūsų vaikai mokymo įstaigose patyrė pažeminimą, nes nebuvo paskiepyti“, – teigė kaltinamoji.

Moteris teigė prie parlamento atvykusi su sutuoktiniu, tačiau vėliau jo nematė, jis pasimetė minioje. K. Baranovskienė pasakojo, kad pareigūnams ėmus stumti žmones nuo Seimo, ji sunerimo dėl savo sutuoktinio saugumo. Tada, kaip teigė kaltinamoji, ji į Seimo pusę metė saują žvyro.

„Kodėl mečiau? Nelabai supratau. Man labai gaila, kad tuo metu negalėjau sukontroliuoti savo emocijų, nemečiau dėl blogų paskatų, nenorėjau sužeisti pareigūnų. Norėjau apginti vyrą nuo pareigūnų“, – dėstė moteris.

Ji, kaip ir kaltinamasis K. Pašilis, pripažino ikiteisminio tyrimo metu jautusi pareigūnų spaudimą.

„Prašymas duoti kuo greičiau parodymus, siūlymas, kad atiduos mobilų telefoną, jei viskas bus greičiau padaryta“, – apie pareigūnų veiksmus kalbėjo K. Baranovskienė.

Kaltinamoji pasakojo pasirašiusi dokumentą, kuriame fiksuota, kad pas ją atlikta krata, nors jokios kratos esą nebuvo atlikta.

Kaltinamasis Mindaugas Genevičius teisme tvirtino jokių daiktų į policijos pareigūnus nemėtęs. Vyras taip pat kaltinamas ir dėl neteisto disponavimo šaudmenimis. M. Genevičius sakė esantis medžiotojas, o pas jį rasti šoviniai yra jo pažįstamo, kuris minėtus šovinius jam palikęs netyčia.

Įkando pareigūnui į dilbį

Kita kaltinamoji Oksana Pročkailo pasakojo mėgstanti atvykti ir sudalyvauti protesto akcijose. Moteris pažymėjo dieną dalyvavusi mitinge prie Seimo, o vėliau išvykusi namo, tačiau, kai sužinojo, jog prie parlamento vyksta riaušės, grįžo atgal, nes, pasak kaltinamosios, galvojo, kad jai gali tekti padėti sužalotiems žmonėms.

O. Pročkailo tvirtino mėginusi eiti arčiau Seimo, tačiau pareigūnai jai praeiti neleido.

„Pareigūnai siūlė mane nuvežti namo, bet aš savo tikslo nepasiekiau – nukentėjusių savo pažįstamų neradau“, – dėstė kaltinamoji.

Moteris pasakojo, kad vėliau jai susidūrus su kitais pareigūnais, vienas jų liepė sėstis į pareigūnų automobilį. O. Pročkailo sakė, kad sėstis į automobilį nesutiko.

„Nusikeikiau, (...) atsisėdau ant grindinio“, – dėstė O. Pročkailo.

Vėliau, kaip teigė kaltinamoji, pareigūno, kuris artėjo prie jos, rankose ji išvydo antrankius ir tada pareigūnui įkando.

„Jo (pareigūno – ELTA) rankose pamačiau antrankius, kurie yra prievartos priemonė, išsigandau ir mano savigynos instinktas suveikė – įkandau jam į dilbį. Mane surakino, nuvedė į mašiną ir nuvežė į areštinę“, – komentavo O. Pročkailo.

Kaltinamoji pripažino tądien gėrusį alų vienoje iš šalia Katedros aikštės esančių kavinių. Kiek alkoholio buvo išgerta, O. Pročkailo sakė nepamenanti.

„Neprisimenu, klauskite pas Adeliną Sabaliauskaitę, kuri buvo su manimi kameroje ir galėtų pasakyti, kaip aš atrodau“, – dėstė O. Pročkailo.

Moteris teigė mananti, kad pareigūnai ją sulaikė be pagrindo, nepaaiškino, kodėl jai buvo liepta lipti į tarnybinį automobilį.

O. Pročkailo, atsakinėdama į teisėjų, kaltinamųjų klausimus, tvirtino iš viso jokių riaušių nemačiusi.

Kaltinamasis: Seimo nariai rodė „fakus“

Kitas kaltinamasis Lukas Dolotovas teisme teigė, kad jį pareigūnai per riaušes sulaukė be pagrindo.

„Atėjau pareigūnai, pradėjo mušti žmones, purškė dujas ir pats gavau dujų. Baigėsi viskas tuo, kad mane sulaikė“, – sakė kaltinamasis.

L. Dolotovas pažymėjo, kad vienas pareigūnas jį buvo „nusižiūrėjęs“.

Vyras aiškino, jog pareigūnai jį esą mušė tarnybiniame automobilyje, areštinėje ir daugiabučio, kurio bute jis gyveno, laiptinėje. Kaltinamasis, paklaustas, kodėl dėl policijos veiksmų nesikreipė į prokuratūrą, aiškaus atsakymo nepateikė.

Jis taip pat teigė iš pareigūnų patyręs ir psichologinį smurtą.

„Pirmieji mano parodymai yra nesąmoningi, nes iš pareigūnų sulaukiau tiek psichologinį, tiek kitokį spaudimą“, – tvirtino L. Dolotovas.

Kaltinamasis, klausinėjamas apie jo veiksmus prie Seimo 2021 m. rugpjūtį, neigė spardęs pareigūnų skydus ar spjaudęs ant pareigūnų.

L. Dolotovas savo ruožtu teigė matęs, kaip esą parlamentarai per Seimo langus protestuojantiems rodė nepadorius gestus, tai yra viduriniuosius pirštus.

„Mačiau juos, „fakus“ rodė“, – dėstė vyras.

Toliau teismas riaušių prie Seimo bylą planuoja nagrinėti rugsėjį.

Kaltinimai pareikšti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Buvusiai mokytojai Astrai Genovaitė Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt