Kalnų parke gali pasikartoti Gedimino kalno likimas

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

6831

Ketvirtadienį pristatyti Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (Kalnų parko) numatomi tvarkymo darbai ir pritaikymo lankytojams planas.

Apleista Vilniaus pilių kultūrinio rezervato dalis, vadinama Kalnų parku, netrukus prisikels naujam gyvenimui. Iki 2019 m. pabaigos planuojama baigti Kalnų parko rytinės ir pietinės dalių (Dainų slėnio, Trijų Kryžių bei Altanos ir Gedimino kapo kalnų) tvarkymo ir atnaujinimo darbus. Juos pabaigus sostinės širdyje esanti teritorija taps vienu pagrindinių Vilniaus traukos centrų.

Tvarkymo ir atnaujinimo projektą vykdančios Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos l.e.p direktorė Antanina Jarukaitienė sakė, kad miesto centre esanti Kalnų parko teritorija šiuo metu neturi šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios infrastruktūros. Šiais metais rengiamas minėtos teritorijos sutvarkymo ir pritaikymo lankymui techninis projektas. Jo pabaiga numatyta šių metų lapkritį. Tada prasidės rangos darbų pirkimas. Tvarkymo darbai būtų prasidėti tik 2018 m.

A. Jarukaitienė pasakojo, kad iki 2019 m. pabaigos planuojama kompleksiškai sutvarkyti Kalnų parko rytinės ir pietinės dalių: Dainų slėnio, Trijų Kryžių bei Altanos ir Gedimino kapo kalnų teritoriją ir pritaikyti ją šiuolaikiniams vartotojų poreikiams. Baigus visus tvarkymo ir atnaujinimo darbus Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate kasmet turėtų apsilankyti apie 300 tūkst. lankytojų.

„Nors teritorija viena - Kalnų parkas, tačiau tvarkymo prasme yra trys teritorijos, kadangi jos turi tris skirtingus finansavimo šaltinius, - paaiškino A. Jarukaitienė. - Pinigai yra pažadėti, tiktai fiziškai mes jų dar neturime, o techninis projektas rengiamas vienas visoms trim teritorijom“.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo ir atnaujinimo darbų projektas bus finansuojamas iš trijų šaltinių. Trijų Kryžių kalnui skirta Kultūros ministerijos ir ES fondų 1 milijono eurų parama. Dainų slėnio tvarkymui 1,3 mln. eurų numatyta Valstybės investicijų 2016-2019 m. programoje. Rytinės Kalnų parko dalies tvarkymui reikalingus 2 mln. eurų skirs Aplinkos ministerija.

Minėti kalnai eroduoja, jų šlaitai byra. Anot A. Jarukaitienės, Bekešo ir Trijų Kryžių kalnų šlaitus planuojama sutvirtinti, nes su jais gali atsitikti dar blogiau nei su Gedimino kalnu. Virš Nyderlandų ambasadoriaus rezidencijos esantis kalnas juda tiek, kad skyla rezidencijos rūsio sienos, sutrūkinėjo buvusi stiklinė tvora. Saugomų teritorijų tarnyba žadėjo sutvirtinti ir Vilnelės krantinę, kur yra susiformavusių išgraužų.

Atlikus šiuos, svarbiausius, darbus būtų atliekami infrastruktūros darbai - įrengiami pėsčiųjų takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai, suoliukai, šiukšliadėžės, tualetai, lankytojų skaičiuotuvai. Bus nutiestas kelias-tiltas mamoms su mažais vaikais nuo Gedimino kapo kalno iki Stalo kalno. Tada nereikėtų leistis žemyn nuo kalno, paskui vėl kilti aukštyn.

Teritorija bus apšviesta, įrengtos saugos kameros, edukacinių renginių vietos.

Kaip sakė A. Jarukaitienė, visų medžių iškirsti tikrai neplanuojama. Bus iškirsti krūmai ir jaunuolynas, kurie užstoja vaizdą. Norisi, kad būtų matyti, jog tai yra piliakalnis, o ne šiaip paprastas kalnas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė sakė, kad Vilniaus pilių kultūrinis rezervatas yra viena svarbiausių Lietuvos saugomų teritorijų sistemos dalių, reikšminga visos šalies istorijai ir kultūrai. Ji įsikūrusi itin vertinguose ir vaizdinguose eroziniuose kalvynuose. Tai mažai kur Lietuvoje aptinkamas gamtinis darinys.

„Deja, šiuo metu didžioji, natūraliausioji kultūrinio rezervato dalis labai menkai pritaikyta lankymui: nemažai takų tiesiog išminti žmonių, laiptai suirę, trūksta apžvalgos vietų, elementarios informacijos. Dėl nesureguliuoto lankymo vyksta šlaitų erozija. Lankytis šioje itin vertingoje teritorijoje, ypač vakarais, nėra saugu dėl stačių nusileidimų šlaitais. Nuošalios vietos pamėgtos ne pačių draugiškiausių kompanijų“, - kalbėjo R. Baškytė.

Ji priminė, kad norima sukurti ir baltų mitologijai skirtą erdvę, kuri būtų Stalo kalno atragyje. Gedimino kapo kalnas yra jų ritualinių apeigų vieta, ji tokia ir liks. Dar galvojama apie Altanos kalną, nes jie norėtų ir ten ką nors įsirengti.

„Džiaugiamės, kad Kalnų parko teritorija bus sutvarkyta ir tiek Vilniaus gyventojai, tiek miesto svečiai turės dar vieną viešąją erdvę, kuri, neabejojame, taps nauju populiariu traukos tašku. Vilniaus miesto savivaldybė sutvarkė šalia esantį Bernardinų sodą, artimiausiu metu bus sutvarkytos Vilnios krantinės ir nutiesti dviračių takai, kuriais bus galima pasiekti Kalnų parko teritoriją, tad visų mūsų bendromis pastangomis miesto centre esanti erdvė dar labiau išsiplės. Tikimės, kad ir vilniečiai netrukus atras dar vieną puikią vietą laisvalaikiui“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.

Specialistai sutartinai pabrėžia, kad laiku nesutvarkius teritorijos toliau blogėtų ir taip prasta infrastruktūros būklė, o neprižiūrimi kultūros paveldo objektai būtų niokojami. Dainų slėnyje vyksta vis mažiau renginių, todėl Vilniaus miestas neišnaudoja unikalios kultūrinės erdvės pačiame miesto centre.

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas Seimo nutarimu įsteigtas 1997 m. 2002 m. Seimas patvirtino rezervato ribas, kurios buvo patikslintos pernai. 2004 m. kultūros ministro įsakymu įsteigta rezervato direkcija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt