Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių tardymo izoliatoriuje prieš didžiąsias metų šventes šurmulio daugiau: artimieji skuba susitikti su čia kalinčiais vaikais, tėvais, giminaičiais. Kamerose pasirodo pirmieji Kalėdų laukimo ženklai – snaigės, pačių pintos popierinės girliandos, kukliai dabinamos eglių šakelės. Ne vienas daugiau laiko skiria sveikinimo atvirukų artimiesiems kūrimui. Atvirukai – spalvingi, ryškūs, o Kalėdų seniai ir nykštukai juose – šypsosi. Atvirukai - tarsi iš pasakos, kupini pačių gražiausių emocijų. „Ne visos mintys tokios šviesios kaip atvirukuose“, – atvirauja jau penktąsias Kalėdas Šiaulių tardymo izoliatoriuje sutiksiantis nuteistasis, sutikęs pasidalyti mintimis. „Kalėdos čia – dviguba bausmė. Ir jos čia tikrai nekvepia namų jaukumu“, – sako jaunas vyriškis.
Vyras įsitikinęs, kad Kalėdos – šeimos šventė, ramybės, apmąstymų metas. Kitokios Kalėdos – jau ne šventė. „Kalėdos čia.... Nors eglutės papuoštos, eilinė diena, tik širdį spaudžia labiau. Tas vidinis sunkumas taip skaudžiai degina sielą, kad žodžiais neišpasakosi. O ir pajusti niekam nelinkėčiau. Galvoju apie viską. Ir užduodu sau daug klausimų apie savo kaltes, gyvenimo prasmę ir galimybes viską pakeisti“, – kalbėjo vyras, o akys žvelgė į tolį, ten, už izoliatoriaus tvorų. Jam Kalėdos už grotų – psichologiškai sunkiai ištveriamo ilgesio dienos. „Mintys – namie, pas žmoną, vaikus, ne čia“, – pripažįsta vyriškis.
Jis puikiai pamena ir pirmąsias savo Kalėdas nelaisvėje. „Pamenu, tąkart susėdom prie bendro stalo su likimo broliais. Švietė girliandos. Žinot, mūsų namuose per Kalėdas visada būdavo baltos mišrainės. Čia viso šito nėra. Ir prie bendro stalo nesusėdam. Atrodo, jei susėstume, būtų kitaip. O gal ir ne, nes ne namai čia“, – kalbėjo nuteistasis.
Paprašytas bent jau pabandyti nupasakoti prieš šventes užplūstančius jausmus, jis atsidūsta. „Jaučiuosi praradęs žmoniškumą. Beveik kaip raupsuotas. Ir mažai kam reikalingas. Kalėjimas – ne sanatorija. Žinoma, kad slegia. Svajonės čia būnant sumažėja. Kitiems jos gali atrodyti protu sunkiai suvokiamos. Pavyzdžiui – norėtųsi, kad su tavimi bendrautu kaip su visateisiu visuomenės nariu“, – sako vyras.
Pasak nuteistojo, džiugina tai, kad pareigūnų ir visuomenės požiūris į kalinius keičiasi. Jis tikina buvo nustebęs, kad kalėjime vyksta tiek renginių, paskaitų, užsiėmimų. „Darbuotojų dėka įgauname pasitikėjimo savimi. per paskaitas, užsiėmimus išmokstam daugybės dalykų. Per tai ateina supratimas, kad gali būti kitoks – geresnis, jautresnis, sąžiningesnis“, – apie užsiėmimų naudą pasakojo nuteistasis. Paskatintas resocializacijos specialistų, izoliatoriuje jis pradėjo lankyti mokyklą. „Laisvėje tai neatrodė svarbu, visai kitaip tuomet galvojau“,- pripažino vyriškis. Jis lanko visas įmanomas resocializacijos programas. „Kuo daugiau informacijos gaunu, tuo geriau žinau kaip gyvensiu iš čia išėjęs“, – tokią savo aktyvumo priežastį nurodė nuteistasis.
Nuteistasis sako, kad labiausiai laukia savaitgalių. „Nuostabiausias laikas savaitgaliai. Tuomet su kolegomis iš ūkio aptarnavimo būrio išvykstame į Botanikos sodą. Tvarkome jį, Matome kaip sodas gražėja, keičiasi. Ir tai vyksta su mūsų pagalba“, – džiaugėsi vyras. Jis atgaiva sielai vadina ir keliones į šalia Šiaulių esantį Aukštelkės daugiafunkcinį vaikų užimtumo centrą. „Padedam remontuoti, tvarkome centro erdves. Tos kelios valandos centre yra prasmingas laikas. Jaučiamės reikalingi, naudingi“.
Nelaisvėje vyriškis išbandė ir savo kūrybinius gebėjimus. Jis gamina interjero ir eksterjero dirbinius iš metalo. „Oi, čia jau kas nori gali pasireikšti. Mano buvęs kambariokas pina iš vytelių. Kiti iš medžio suvenyrus daro. Kai įsitrauki į tokią veiklą, ir pačiam smagu pasidaro, o jei dar pamatai, kad darbai patinka žmonėms“, – vyras pasidžiaugė, kad kaip tik kalėdiniu laikotarpiu jo ir kitų nuteistųjų kūrybą gali pamatyti šiauliečiai – darbai eksponuojami Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centre.
„Dauguma mano, kad pataisos namai tik sugadina žmogų. O aš tikrai žinau, kad čia išmokau ugdyti savo valią, save kontroliuoti. Nes tik laikydamasis įstaigoje nustatytos tvarkos, siekdamas savo tikslų, keisdamas savo požiūrį, galiu gauti tai, ko nori čia būdamas kiekvienas – laisvę. Svarbiausia – čia supratau, kaip ja prasmingai pasinaudoti. Kiek daug galima padaryti dėl savęs ir kitų, jei to nori“, – sakė nuteistasis. Kalėdamas vyriškis už gerą elgesį ne kartą buvo išleidžiamas namo. „Tokios išvykos kelia ir džiaugsmą ir jaudulį. Jei išleidžia – pasitiki. Mums tai labai svarbu, nes atgauti visuomenės pasitikėjimą yra labai sunku. O jaudulys apima dėl to, kad pamatysi šeimą, galėsi su jais pabūti. Paskutines naktis prieš išvyką net užmigti sunku iš jaudulio“, – sakė nuteistasis.
Paklaustas, ko norėtų palinkėti sau ir visiems artėjančių švenčių proga, vyriškis galvoja neilgai: „Judėti į priekį, stengtis ir turėti viltį, kad viskas bus gerai. O visiems – būkime kantresni, nuoširdesni, jautresni, nebijokime pasakyti gerą žodį ir nusišypsoti“!
Rasa Šošič, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja