Kalendoriuose – Nepriklausomybės šimtmečio atspindžiai

Šiauliai

Neapsiriboja. Ekspozicija iškiliomis Lietuvos asmenybėmis neapsiriboja. Joje – mūsų krašto peizažai, lietuviška buitis, tautiniai kostiumai.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

16395

Nieko keisto, kad į Kuršėnus, kuriuose palaidotas pirmojo lietuviško kalendorius autorius Laurynas Ivinskis, plūsta kalendoriai iš visos Lietuvos. Daugelis jų demonstruojami Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro kalendorių ekspozicijoje. Šįkart ekspozicija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Pasižvalgykime.

Foto galerija:

Archyve – beveik 5 tūkst. kalendorių

Ekspozicija, pavadinta „Lietuva brangi“, nedidelė – pakabinti, skrupulingai išdėliota arba paslėpta po stiklu dešimtys kalendorių. „Palyginti nedaug“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacijos specialistė Justina Rutkauskienė ir priduria, kad Kultūros centro archyve saugoma beveik 5 tūkst. kalendorių. Juos žmonės siunčia iš visos Lietuvos: ir senus, ir naujus, ir popierinius, ir medžiaginius. Ne veltui – Kuršėnai tituluojami pirmojo lietuviško kalendoriaus autoriaus L. Ivinskio miestu.

-mg-3523.jpg

Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad didžiąją dalį gyvenimo 1980 m. gimęs
L. Ivinskis praleido ne Kuršėnuose, o Rietave – ten mokytojavo ir parengė pirmąjį lietuvišką kalendorių „Metų skajtlus ukiniškas ant metu Viešpaties 1846…“. Arčiau Kuršėnų L. Ivinskis atsidūrė tik 1871 m., kuomet apsigyveno Šiauliuose ir ėmė mokyti grafo Nikolajaus Zubovo sūnų. 1880 m. L. Ivinskis persikėlė į Milvydų dvarą netoli Kuršėnų. Juose po metų buvo palaidotas.

Dabar Kuršėnuose L. Ivinskio vardu pavadinta mokykla ir aikštė, kurioje stovi šio liaudies švietėjo bronzinis biustas. Be to, Šiaulių rajono savivaldybė 1990 m. įsteigė L. Ivinskio premiją, skiriamą už geriausią per metus išleistą lietuvišką kalendorių.

K. Grinius: nusipelnęs ir lietuviams, ir žydams

Kai kurie premijos „laureatai“ išdidžiai guli ekspozicijoje. Dėmesio centre – Lietuvos žydų bendruomenės „Žydiškas kalendorius“ 2016/17, kurio sudarytojams spalio 20-ąją, Lietuviško kalendoriaus šventės metu, bus įteikta minėtoji L. Ivinskio premija.

butinai-ideti.jpg

Sutapimas ar ne, bet iš šio kalendoriaus viršelio žvelgia knygnešys, aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, I, II ir III Steigiamojo Seimo narys, šeštasis Lietuvos premjeras ir trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius bei jo žmona Kristina Griniuvienė.

Kaip rašoma kalendoriuje, „vokiečių okupacijos metais – 1942-ųjų lapkričio 14-ają – dr. Kazys Grinius ir buvę Lietuvos ministrai prof. Jonas Pranas Aleksa ir prof. kunigas Mykolas Krupavičius lietuvių tautos vardu pasirašė ir įteikė okupacinės vokiečių kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje gauleiteriui Adrianui fon Rentelnui memorandumą. <...> Memorandume buvo protestuojama dėl Lietuvos kolonizavimo, lietuvių, lenkų, rusų represijų ir žydų žudynių.“ Kalendoriuje pasakojama ir apie tai, kad Grinių namuose slapstėsi Kauno geto Antifašistinės kovos organizacijos vado pavaduotojas Dmitrijus Gelpernas.

Kas Lietuvoje brangiausia

Ne tik K. Grinius, bet ir kiti žymūs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo veikėjai įamžinti ekspozicijoje demonstruojamuose kalendoriuose: tai Jonas Basanavičius – viena ryškiausių XIX a. pab. XX a. pr. vykusio tautinio atgimimo asmenybių, laikraščio „Aušra“ redaktorius; jo bendražygis „aušrininkas“ Jonas Šliūpas; Vincas Kudirka – vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų, laikraščio „Varpas“ redaktorių, sukūręs „Tautišką giesmę“, tačiau taip ir nesulaukęs Nepriklausomybės atkūrimo.

Tiesa, ekspozicija iškiliomis Lietuvos asmenybėmis neapsiriboja. Joje – mūsų krašto peizažai, lietuviška buitis, tautiniai kostiumai.

„Tautiniai rūbai – viena iš didžiausių lietuviškų brangenybių. Atrinkdami kalendorius, stengėmės pabrėžti tai, kas Lietuvoje brangiausia“, – sako J. Rutkauskienė.

SRTF logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt