Kalbų mokyklos: nors klientų sumažėjo kone perpus, nuotolinis mokymas pasiteisino verslo klientų segmente

 Neformalų ugdymą leidus vykdyti tik nuotoliniu būdu, klientų skaičius kalbų mokyklose krito kone perpus. Visgi matyti teigiamų pokyčių verslo klientų segmente, tad ir pasibaigus karantinui ketinama palikti galimybę kalbos mokytis šiuo būnu, teigia apklaustų kalbų mokymo centrų atstovės. Jos taip pat pažymi, kad pandemija skaudžiausiai atsiliepė kalbų centrams, kurie specializuojasi vaikų ugdyme.

Edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ Kursų ir egzaminų centro vadovė Jūratė Mateikaitė Eltai teigė pastebinti, kad dalis klientų pasiryžę laukti fizinių pamokų pradžios ir nuotolinių kalbos mokymų nesirenka.

„Kaip žinoma, šiuo metu visas neformalus švietimas gali vykti tik nuotoliniu būdu arba nevykti visai, kito pasirinkimo nėra. Tad sakyti, kad, lyginant su bendrais klientų srautais, stebėtume kažkokį augimą, tikrai negalime. Dalis klientų, tikėtina, lauks laiko, kai galės mokytis gyvai, biuruose ar klasėse, ir ne visi pasirenka nuotolinį mokymą“, – teigė ji.

Anot J. Mateikaitės, kalbų mokymasis net ir nuotoliniu būdu išlieka populiarus tarp įmonės verslo klientų.

„Verslo klientai tikriausiai greičiausiai prisiderino prie pandeminės situacijos, šiuo metu turime apie 15-10 proc. mažesnį skaičių besimokančių įmonės darbuotojų. Tai tikrai bene mažiausias kritimas. O tie mūsų kursų dalyviai, kurie mokosi ir už save sumoka patys, matome, kad jų yra mažiau nei įprastai“, – sakė ji.

„Kalba.lt“ atstovės teigimu, karantinas ir nuotolinis mokymas atvėrė naujų galimybių pritraukti klientų iš svetur bei pavertė kalbos mokymąsi lankstesniu.

„Kalbant apie įmones, atsiranda tam tikrų kokybinių momentų kai įmonė gali suformuoti grupes, kurios nėra vienoje vietoje skirstant pagal lokaciją, padalinius, miestus. Lygiai taip pat mes turime lietuvių, kurie šiuo metu nėra Lietuvoje, (...) tačiau jungiasi prie mūsų kursų. Tikėtina, dėl to, kad kultūriškai yra smagiau kalbos pamokas lankyti su kitais lietuviais“, – teigė ji.

Vis dėlto J. Mateikaitė pažymėjo, kad spręsti, ar ir pasibaigus karantinui įmonė dalį paslaugų teiks nuotoliniu būdu spręsti dar anksti.

„Dabar spręsti, kaip iš tikrųjų susidėlios nuotolinis mokymas yra sunku. Reikia sulaukti, kada klientas galės pats rinktis, kadangi jis šiuo metu to padaryti negali. (...) Pasibaigus karantinui ir gyvenimui grįžus į normalias vėžes, tikėtina, kad dalis klientų grįš į gyvus mokymus. Bet tikėtina, kad nuotolinis mokymas niekur nedings: daliai klientų tai patogu, nes nereikia judėti, galima prisiderinti prie laiko, rinktis iš daug daugiau galimybių“, – akcentavo ji.

J. Mateikaitė taip pat pažymėjo, kad pandemijos laikotarpiu norinčiųjų laikyti IELTS kalbos testą, kurio dažniausia reikalauja aukštosios mokyklos užsienyje, gretos smarkiai nesumenko.

„Negalėtume sakyti, kad susidomėjimas IELTS testais ženkliai krito. Iki šiol aktyviai ruošiame ir tikrai turime nemažai klientų. Galėtume įvardinti, kad kandidatų, kurie ruošiasi šiam egzaminui, yra apie 20 proc. mažiau. Čia gali būti dvejopa situacija. Žinoma, pirmiausia „Brexit“, bet lygiai taip pat ir pandeminė situacija. Galbūt kažkieno pajamos, planai ar galimybės pasikeitė“, – Eltai teigė ji.

Savo ruožtu kalbų mokymo centro „iCAN“ direktorė Ligita Pranevičienė teigė, kad dalis žmonių skeptiškai žiūri į kalbų mokymąsi nuotoliniu būdu ar paprasčiausiai tam neturi galimybių.

„Situacija yra ganėtinai dviprasmiška. Nors kalbų mokymai gali vykti nuotoliniu būdu, tačiau yra niuansų, kai žmonės arba baiminasi šio metodo, mano, kad jis neefektyvus, arba neturi techninių galimybių, t. y. kompiuterio namuose, erdvės, kur galėtų ramiai mokytis, interneto ar pan. Tai yra kiek ribojantys dalykai, ir kad būtų didesnis klientų, norinčių mokytis nuotoliniu būdu, skaičius teigti negalime“, – Eltai sakė ji, pridurdama, kad mokyklos klientų srautai krito apie 50-60 proc.

L. Pranevičienė taip pat pabrėžė, kad verslo klientai pakankamai teigiamai vertina galimybę mokytis nuotoliniu būdu,

„Galbūt įmonės kiek adekvačiau vertina šią situaciją. Jei atsiranda poreikis pasinaudoti kalbos kursais, nevengiama priimti sprendimo dirbti nuotoliniu būdu“, – tikino ji.

Labiausiai, anot „iCAN“ direktorės, pandemijos metu nukentėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbų mokymas.

„Kalbant plačiau, apie visus klientų segmentus, tai, be abejo, ne visi mokymai gali būti perkelti į nuotolinę erdvę. Šiuo atveju nukenčia daugelis kalbų mokyklų, kurios dirba su įvairiomis amžiaus grupėmis, t. y. būtent vaikų ugdymas. Mūsų ikimokyklinis ugdymas ir mokymai taip pat laukia geresnių laikų. Tai, be abejo, yra jau didelis smūgis visiems, kas dirbo su šia rinka“, – akcentavo L. Pranevičienė.

„Tėvai nebenori vaikų leisti mokytis kalbos nuotoliniu būdu, kai ir taip jie viską mokosi nuotoliniu būdu. Tikrai jaučiai mokinių „nubyrėjimas“, skepticizmas“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie valstybės paramą, L. Pranevičienė teigė, jog ji – simbolinė.

„Standartus paramai, be abejo, atitinkame, nes apyvartos krito turbūt apie 60 proc. Tiesiog tos paramos nelabai galime vadinti parama – tai yra absoliučiai simbolinis dalykas“, – pabrėžė ji.

Kalbų mokymo centro „Soros International House“ direktorė Daiva Malinauskienė antrino, kad nors pavienių klientų sumažėjo, stebimas didesnis verslo sektoriaus susidomėjimas nuotoliniu mokymu.

„Kalbant apie žmones, kurie ateina į bendrąsias mokymo grupes, tokių labai ženkliai sumažėjo. Tačiau tų, kuriuos mokytis kalbos siunčia įmonės, aktyvumas padidėjo. (...) Pagerėjo pastarųjų lankomumas, žmonėms patraukli galimybė mokytis iš bet kur, jie gali labiau planuoti savo mokymosi ir darbo laiką“, – kalbėjo ji.

D. Malinauskienė teigė, jog tikisi, kad įmonės verslo klientai noriai apsvarstys galimybę ir pasibaigus karantinui tęsti kalbos mokymus nuotoliniu būdu.

„Mes labai svarstytume ir labai rekomenduosime nuotolinį mokymą ir po karantino, bet tai priklausys nuo užsakovų poreikio, ar jie norės tęsti mokymus tokiu būdu. (...) Panašu, kad įmonės, su kuriomis bendradarbiaujame, kartu su mumis svarstys galimybę, ar likti prie nuotolinio, ar prie kontaktinio mokymo“, – sakė ji.

Anot D. Malinauskienės, norinčiųjų mokytis kalbos centre sumažėjo kone perpus, ir nors džiaugiamasi parama iš valstybės, ji nėra pakankama.

„Gauname valstybės paramą, įeiname į nukentėjusiųjų sritį. Visgi jos nepakanka, tačiau džiaugiamės, kad ją apskritai gauname ir galvojame, kaip išgyventi šį laikotarpį ir kaip po to vėl sustiprinti savo pozicijas kalbų mokymosi rinkoje“, – teigė ji.

ELTA