Kalbėti apie laikmetį remiantis gera literatūra – dvigubas „kaifas“

Šiauliai

Akimirka. Ekskursijos po Šiaulių pietinį mikrorajoną akimirka. Monika Gruslytė, Saulius Stasiūnas, Rimantas Kmita ir Aivaras Rusevičius. Aivaro Rusevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

19045

Vėlus vakaras Šiaulių pietiniame mikrorajone. Pusšimtis smalsuolių, išlipusių iš autobuso, pasileidžia pietinio bulvaru. Sustoja prie vėliavų stiebų, ant kurių vėliavos nė karto taip ir nesu-plevėsavo, o gidas bando skaityti ištrauką iš R. Kmitos knygos „Pietinia kronikas“. Per tamsu. Pripuola dvi merginos ir knygą apšviečia mobiliaisiais telefonais. „Mano balso aidas atsimuša nuo blokinių namų, o tie 50 žmonių ploja. Tai yra taip gerai“, – šypsosi gidas Aivaras Rusevičius.

„Tai buvo tokios džiunglės“

Aivaras, nepriklausomas prodiuseris, taksistas, filosofas, pedagogas, buvęs radijo laidų vedėjas, televizijų darbuotojas ir t. t., gidu tapo atsitiktinai. Ėjo pro Šiaulių turizmo informacijos centrą ir pamatė skelbimą, kad organizuojami gidų kursai.

„Dar feisbuke pasigyriau, atsirado daugiau norinčiųjų, ir prasidėjo... Pernai susirinko superinė grupė, susiformavo branduolys. Susitikę savaitgaliais, kepame šašlykus, organizuojame sau ekskursijas. Darome tai, ką turėtų daryti Gidų draugija, kurios nėra Šiauliuose. Bet gal jos tada ir nereikia“, – šypsosi jis.

Aivaro gidų „chebroje“ yra 8–9 aktyvūs smalsuoliai, kurie trokšta žinoti daugiau ir nori tomis žiniomis dalytis su aplinkiniais. Vyrai ir moterys patys rengia ekskursijų „scenarijus“, todėl daug skaito, vieni su kitais dalijasi patirtimi.

O tada buvo išleista Rimanto Kmitos knyga „Pietinia kronikas“. Aivaras ją perskaitė ir iškart suprato, kad tai „veža“ ir yra gera literatūra. Jo nuomone, pats primityviausias knygos vertinimas būtų ją vertinti tik kaip šiaulietiškai parašytą knygą.

18221940-305234186568921-69.jpg

„Ten visų pirma – geri tekstai. Pradėjo suktis knyga galvoje, pritvinko, o tada pradėjo artintis „Šiaulių naktys“. Tai ir buvo startas, kai sumaniau po pietinį mikrorajoną ekskursiją surengti“, – paaiškina gidas.

Pirma surengta ekskursija per „Šiaulių naktis“ sužavėjo ir patį Aivarą, ir klausytojus. „Žmonėms tai buvo atrakcija, o man kalbėti 50-iai žmonių autobuse – „kaifas“. Nenoriu atskleisti, kur tiksliai mes keliaujame, tačiau ekskursijos vinis – regbio klubas „Vairas“. Jų patalpose bendrabutyje yra nuotraukos, taurės. Ką tos taurės, bet ten yra kažkokia aura ir ten yra Sigitas Kukulskis. Kiek jo iš nelabai gražaus gyvenimo banditų ištraukta... Ten ištisa filosofija... Toje „kačialkėje“ kabo du Eduardo Juchnevičiaus tapybos darbai. Ne Stalonė su Švarcu. Kaip jie ten atsirado? Apie tai ir kalbu“, – šypsosi pašnekovas.

Ekskursija pradedama Šiaulių geležinkelio stotyje. „Laukinis kapitalizmas, stotis, ukrainiečiai su savo lašiniais ir „sėmkom“, tada važiuojama į pietinį, pro buvusią karinę gamyklą „Nuklonas“, prekybos centrą „Lyra“, pietinio rajono bulvaru iki „seksšopo“, pasakojama apie „Sachaliną“, „Taškentą“, „Besarabiją“, apie fontanus, kurių niekas nebeprisimena, ir kt.“ – kai kuriuos „taškus“ pristato gidas.

Aivaras tęsia, kad jo ekskursija yra gyva – iki šiol „lipdosi“ pasakojimais. Nes kai susiburia gera kompanija, tada monologas tampa dialogu, ekskursantai dalijasi savo prisiminimais.

„Ekskursija apauga naujomis istorijomis apie tą rajoną, jo žmones. Kas ką darė, ką veikė, kur buvo. O svarbiausia – mes kalbame ne apie sovietmetį. Pats įdomumas – kaip mes tada gyvenome. Be kasos aparatų, be taisyklių, kur „vaikšto“ gryni pinigai, kažkokios neaiškios „vagnorkės“. Verslūs žmonės kažką darė, tai buvo įdomu, bet tai buvo tokios džiunglės, taip baisu“, – juokiasi gidas.

„Mes kalbame ne apie sovietmetį“

Aivaras sako, kad jei ekskursija vedama moksleiviams, jie net nelabai supranta, kaip mes gyvenome. „Bet kaip „faina“, kad jie nesupranta“, – juokiasi, paaiškindamas, kad jaunimui ir nebereikia suprasti. Nes mes išgyvenome tą baisųjį periodą, tai buvo mūsų gyvenimas. Vaikai dabar turi kitokį, tik jiems priklausantį gyvenimą.

„Aš gyvenau tose džiunglėse, tame laukiniame kapitalizme. Nepriklausomybė mane pasitiko, bedirbant Šiaulių radijo centre. Sausio 13-ąją skaičiau pranešimus per miesto ruporus ir radiją, kur artėja tankai. Tą naktį sėdėjome pašto patalpose. Bet tai jau kita istorija“, – sako jis.

pietinia-kronikos.jpg

Ekskursijoje taip pat pasakojama apie „kožą“, treningus, siuvimą, mezgimą, „uošvienės“ kambariukus, pirmuosius „seksšopus“, pirmąsias savitarnos parduotuves, „kapitalizmo skonio“ kokakolą, ragaujamą lyg vaistus, šaukštais, ir kt.

Knygos autorius R. Kmita ir pats stengiasi dalyvauti ekskursijose. „Tada išvis būna gerai“, – šypsosi gidas, atskleisdamas, kad ekskursija baigiama „Kamčiatkoje“ – ties „Saulėtekio“ gimnazija, buvusia 16-ąja vidurine mokykla. Ši mokykla buvo tais laikais naujausia, joje mokėsi knygos autorius.

Ar gido dar niekas neapkaltino nostalgija sovietmečiui? „Aš pabrėžiu, kad kalbame ne apie sovietmetį. Ir kokia gali būti nostalgija tiems laikams? Juk buvo taip nyku ir pilka, ačiū Dievui, dabar spalvų atsirado“, – sako jis.

„Kas tas Vilnius, jei Šiaulių nebūtų?“

Aivaras apgailestauja, kad tokios kalbos, kokia Šiauliuose buvo prieš 20 metų, dabar nebėra. „Ir
pats Rimantas, matau, kiek jis vargo, kol kai kuriuos žodžius atgamino. Juk kalbančio šiauliečio negalėdavai suprasti lygiai kaip autentiškai kalbančio žemaičio. Nieko nuostabaus. Šitiek metų vyko šiauliečių „kalbikės“ genocidas – kalbininkai šią kalbą niekino. Europoje institutai tyrinėja ir puoselėja atskirų rajonų kalbų ypatumus, o pas mus – naikino. Įvarė nepilnavertiškumo kompleksą, įtikino, kad šiaulietiškai kalbėti – ne lygis. Taip mūsų kalba buvo sunaikinta“, – sako jis.

Gido nuomone, R. Kmita gerą darbą padarė, parašydamas romaną šiaulietiškai. Nes jis atkūrė išnykusius žodžius, frazes. Ne be priežasties knyga nominuota tapti geriausia Lietuvos metų knyga.

„Dabar net juokinga, kaip Vilnius ant tos mūsų kalbos „užsikabinęs“. Kaip sakė vienas kolega: „Bet kas tas Vilnius, jei Šiaulių nebūtų?“ – šypsosi pašnekovas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt