Kaistant įtampai tarp Izraelio ir „Hezbollah“, baiminamasi naujo karo

Pasaulis

Izraelio tankai Gazos ruože. „AP Images“ / „Scanpix“ nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

307426

Pastarosiomis savaitėmis augant įtampai tarp Libane veikiančios „Hezbollah“ ir Izraelio kariuomenės, baiminamasi, kad gali atsiverti naujas karo frontas.

Izraelis vis dažniau praneša apie nukautus aukšto rango „Hezbollah“ karinius vadus, griežtėja abiejų pusių retorika, o grupuotė leidžia raketas gilyn į Izraelio teritoriją.

Kilus karui Gazos Ruože tarp Izraelio ir „Hamas“ po spalio 7-osios atakos, „Hezbollah“ solidarizavosi su teroristine laikoma grupuote ir pastaraisiais mėnesiais beveik kasdien apsikeičia ugnimi su Izraeliu. Per šį laikotarpį daugiau nei 100 tūkst. libaniečių ir izraeliečių ties pasienio ruožu dėl saugumo turėjo palikti savo namus.

Praėjusį mėnesį „Hezbollah“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame grupuotės dronas, prasiskverbęs į Izraelio teritoriją, fiksavo potencialius karinius ir svarbios infrastruktūros taikinius.

Pasirodęs vaizdo įrašas supykdė Izraelį. Jis paskelbė, kad kariuomenė yra parengusi operacinius planus grupuotei pulti. Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas įspėjo, kad „totalinio karo metu „Hezbollah“ bus sunaikinta“.

„Hezbollah“ savo ruožtu teigia, jog yra pasirengusi atviram karui, o jos vadovas Hassanas Nasrallah grasina, kad jokia vieta Izraelyje nebus apsaugota nuo atskrendančių raketų.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu birželio 23-iąją kalbėjo apie artėjančią „intensyvios fazės“ pabaigą Gazoje ir sakė, kad greitu metu bus galima turimas pajėgas permesti į šiaurę, prie sienos su Libanu.

Duodamas interviu Izraelio žiniasklaidai jis sakė „jog galime kovoti keliuose frontuose ir esame tam pasiruošę“.

„Dievo partija“

„Hezbollah“, kurios pavadinimas arabų kalboje reiškia „Dievo partija“, yra islamistinė šiitų politinė partija ir karinė grupuotė, įsikūrusi Libane ir kontroliuojanti teritorijas šalies pietų ir rytų regionuose.

Grupuotė pradėjo formuotis 1982 metais per Libano pilietinį karą, vykusį 1975–1990 metais. „Hezbollah“ šalies pietuose tada priešinosi Izraelio vykdytai okupacijai, kai pastarasis siekė užsitikrinti saugumo zoną nuo Libane veikusių priešiškų palestiniečių karinių grupuočių.

„Hezbollah“ ir jos šalininkai neslepia savo ketinimų sunaikinti Izraelį. 1985 metų manifeste ji ragino sunaikinti Izraelio valstybę, kovoti prieš JAV imperializmą ir prisiekė ištikimybę tuometiniam Irano aukščiausiajam lyderiui Ruhollah Khomeini.

Pasibaigus pilietiniam karui, „Hezbollah“ tapo vienintele karine grupuote, kuriai buvo leista pasilikti ginklus ir priešintis Izraelio okupacijai pietinėje Libano dalyje. Izraelis visiškai pasitraukė iš Libano 2000 metais.

Nuo XX amžiaus pabaigos su grupuote siejama daug teroristinių išpuolių Libane ir užsienyje prieš Izraelio piliečius ir JAV personalą.

Europos Sąjunga paskelbė karinį „Hezbollah“ sparną teroristine organizacija, o viena iš priežasčių tam buvo su grupuote siejamas 2012 metų teroristinis išpuolis Bulgarijoje, pražudęs penkis izraeliečių turistus ir bulgarą.

Kaip politinė partija „Hezbollah“ susikūrė 1992 metais, kai visai organizacijai pradėjo vadovauti dabartinis jos lyderis H. Nasrallah. „Hezbollah“ priklauso populiariam Kovo 8-osios aljansui ir kartu su sąjungininkais nuo 2005 metų parlamente bei vyriausybėje turi atstovų, leidžiančių toliau stiprinti ir įtvirtinti savo įtaką šalyje.

„Hezbollah“ yra labai populiari tarp šiitų tikinčiųjų bendruomenės. Tai lėmė ne tik pasipriešinimas Izraeliui, bet ir vykdomi infrastruktūros projektai bei socialinių paslaugų programos, užtikrinančios pigią medicininę priežiūrą, švietimą ir kitas socialines paslaugas.

Labiausiai ginkluota nevalstybinė veikėja pasaulyje

„Hezbollah“ pasižymi kur kas didesne karine galia nei jos sąjungininkė „Hamas“, kuri Gazos Ruože šiuo metu kovoja prieš Izraelį.

Analitikai ir Izraelio kariuomenė skaičiuoja, jog „Hezbollah“ turi apie 150 tūkst. įvairaus nuotolio valdomų ir nevaldomų raketų, įskaitant šimtus tiksliai pataikančių raketų. Toks didelis raketų arsenalas gali pralaužti Izraelio oro gynybines sistemas, tokias kaip Geležinis kupolas, ir padaryti didžiulę žalą.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, „Hezbollah“ savo arsenale turi didelį kiekį bepiločių kovinių orlaivių, prieštankinių valdomų raketų, oro gynybos sistemų (trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų „žemė–oras“ sistemų) bei priešlaivinių raketų.

„Hezbollah“ vyriausiasis lyderis H. Nasrallah sako, jog grupuotėje yra daugiau nei 100 tūkst. kovotojų, pasiryžusių kautis prieš Izraelį.

Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos teigia, jog grupuotė turi apie 25 tūkst. aktyvių kovotojų ir kelias dešimtis tūkstančių kovotojų rezerve. Ekspertai savo ruožtu kalba, kad islamistai turi tarp 15 ir 20 tūkst. gerai parengtų kovotojų, kurių dalis turi kovinės patirties.

„Hezbollah“ pastarąjį dešimtmetį dalyvavo Sirijos pilietiniame kare, kuriame ji kovojo šalies vadovo Basharo al-Assado pusėje.

SCIS bendradarbis gynybos ir saugumo ekspertas Brianas Katzas mini, jog kovinė patirtis Sirijoje, kur mūšiai vyko miestuose, kalnuose ir kitose vietovėse, transformavo „Hezbollah“ iš gynybinių partizaninių pajėgų į pilnavertę kariuomenę, turinčią puolamųjų pajėgumų ir galinčią vykdyti atakas prieš Izraelį, jei prireiktų.

Nors „Hezbollah“ neturi lėktuvų, visais kitais atžvilgiais jos kariniai pajėgumai prilygsta vidutinio lygio kariuomenės pajėgumams, todėl ji yra dažnai įvardijama kaip geriausiai ginkluota nevalstybinė veikėja pasaulyje.

Irano parama

„Hezbollah“ karinė galia nebūtų įmanoma be ilgalaikės Irano pagalbos, kuri išnaudoja grupuotę geopolitiniams tikslams pasiekti.

1979 metais įvykus islamo revoliucijai Irane, R. Khomeini su šalininkais nuo pirmų dienų rėmė grupuotės susikūrimą, tiekė ginkluotę, finansinę paramą, vykdė apmokymus, kad ši atstovautų revoliucinę doktriną.

Šiandien „Hezbollah“ yra laikoma viena svarbiausiu Irano sąjungininkių regione ir priklauso jos vadovaujamam Pasipriešinimo frontui (angl. „Axis of resistance“), į kurią įeina „Hamas“, Jemene veikiantys husiai ir kitos Irano remiamos šiitų grupuotės Sirijoje ir Irake. Pasipriešinimas yra vykdomas prieš Izraelį ir JAV įtaką Vidurio Rytų regione.

Iranas per Siriją grupuotei tiekia pažangią ginkluotę, todėl neretai Izraelis šioje valstybėje įvykdo aviacinius smūgius, siekdamas užkirsti kelią jos pateikimui į „Hezbollah“ rankas.

Teheranas taip pat prisideda prie ginklų gamyklų statymo ir apmoko „Hezbollah“ specialistus gaminti iranietiškas raketas Libane, kurios, skelbiama, gali pasiekti bet kokį taikinį Izraelio teritorijoje.

Skaičiuojama, kad didžiąją grupuotės biudžeto dalį sudaro iš Teherano gaunama finansinė parama, kuri naudojama išmokėti atlyginimus kariams, vykdyti socialine programas, plėtoti karinę galią.

JAV Valstybės departamento duomenimis, Iranas grupuotei pastaraisiais metais skiria apie 700 mln. dolerių (653 mln. eurų) finansinės paramos per metus.

Galimas naujas karas

JAV žvalgybos duomenimis, jei Izraeliui ir „Hamas“ nepavyks susitarti dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože, per kelias ateinančias savaites gali kilti didelio masto Izraelio ir „Hezbollah“ konfrontacija.

Vakarų pareigūnai nerimauja, kad naujas frontas galėtų būti katastrofiškas ir įžiebtų regioninį karą. Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalba, kad karas „gali tapti regioniniu, kurio padariniai būtų siaubingi“.

Iranas jau pagrasino Izraeliui, kad Pasipriešinimo frontas, jos sąjungininkų grupė, stos į kovą prieš Izraelį, jei šis pradės invaziją prieš „Hezbollah“.

Anot CSIS analizės, atvirame kare Izraelis, tikėtina, vykdytų oro atakas prieš „Hezbollah“ lyderius ir raketų paleidimo sistemas, taip pat vykdytų antžeminę invaziją pietų Libane, siekdamas sunaikinti tunelių sistemas ir priversti „Hezbollah“ kovotojus pasitraukti toliau į šiaurę.

„Hezbollah“ atsakytų partizaniniais išpuoliais, pasinaudodama tunelių sistemomis ir gerai įrengtomis gynybinėmis pozicijomis. „Hezbollah“ Izraelio puolimui naudotų savo didžiulį raketų arsenalą, kuris apkrautų Izraelio gynybos sistemas ir smogtų jautriems taikiniams bei civilinei infrastruktūrai, teigia CSIS.

Vėliausią kartą abi pusės kariavo 2006 metais. Tada per 34 dienų karą, kilusį, kai „Hezbollah“ smogikai nužudė tris Izraelio karius ir du pagrobė, aiškesnio laimėtojo nebuvo.

Karas, kurio metu žuvo 160 Izraelio karių ir civilių bei 1 100 „Hezbollah“ kovotojų ir libaniečių, baigėsi abiem pusėms priėmus JT rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo.

Tą kartą „Hezbollah“ paleido apie 4 tūkst. raketų į Izraelį, kurio ginkluotosios pajėgos negalėjo užimti pietuose esančių miestų ir susidūrė su gerai organizuotu pasipriešinimu.

Karo metu pietų Libane ir dalyje sostinės buvo padaryta daug žalos. Kaip ir „Hamas“, „Hezbollah“ naudojosi civiliais skydais, todėl tikėtina, kad potencialus naujas karas pareikalautų daug civilių aukų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt