Kaip vietoj patikimo stogo nenusipirkti galvos skausmo?

Kaip vietoj patikimo stogo nenusipirkti galvos skausmo?
Vilnius
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prireikė net kelių dešimtmečių, kad lietuvių požiūris į namo stogą pasikeistų. Vis daugiau žmonių supranta, kad stogas – tai sistema, kurioje vienodai svarbi kiekviena jos dalis, ar tai būtų mažas sraigtelis, sandarinimo tarpinė, ar lietvamzdžiai. Tad vis daugiau besistatančiųjų renkasi visą stogo komplektą iš vienų rankų ir taip užsitikrina ne tik geresnę kainą, bet ir ilgalaikes garantijas.

„Anksčiau gana dažnai, bandydami sutaupyti, žmonės atskirų stogo elementų ieškodavo pas skirtingus tiekėjus, o dabar jau keletą metų pastebime tikrai džiuginančią tendenciją: visą stogo sistemą žmonės vis dažniau užsisako iš vieno gamintojo. Net jei neskaičiuojame medžiagų paieškoms ir derinimui sugaišto laiko, degalų ir kitų išlaidų, dažniausiai pasirinkusieji visą komplektą ženkliai sutaupo, nes gauna ir geresnę nuolaidą, ir ilgesnes garantijas. Be to, žmonės vis atsakingiau vertina naudojamų žaliavų ekologiškumą, tvarumą, pastato gyvavimo ciklo etapus, tokius kaip lengva priežiūra ar net pakartotinis perdirbimas naudojimo ciklo pabaigoje“, – teigia Mantas Grigaliūnas, suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendrovės „Ruukki Products“ AS rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Jo žodžius patvirtina ir faktas, kad „Ruukki Construction“, plieninių stogų ir fasadų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalyse, įsipareigojo tapti pirmąja įmone statybų rinkoje, tieksiančia klientams plieno produktus, kurių gamybai nebus naudojamas joks iškastinis kuras. „Ruukki“ plieno produktai statybai, remiantis HYBRIT technologija, bus gaminami neišskiriant į aplinką anglies dvideginio. Iki pristatydama rinkai, „Ruukki“ kartu su pasirinktais klientais planuoja išbandyti šį plieną jau visai netrukus.

Požiūrį keičia patirtis

„Ruukki“ atstovo teigimu, tokius požiūrio pokyčius pirmiausia lėmė jau sukaupta patirtis, ypač prasta, matant liūdnas bandymų taupyti dėl kokybės pasekmes. Pirmiausia, akis bado iš įvairių tiekėjų surankioto stogo išoriniai pokyčiai. Pavyzdžiui, jei stogo lakštai yra vieno gamintojo, lankstiniai arba lietaus sistema – kito, jie blunka nevienodai, laikui bėgant vis labiau ryškėja jų skirtumai: matyti, kad vienos detalės yra puikiai išsilaikiusios, nepakeitusios spalvos, o kitos jau po poros metų tarsi apsineša apnašomis, blunka,

rūdija, pasidengia dėmėmis.

„Buvo net tokių atsitikimų, kai nekokybiškais dažais dažytos stogo detalės žiemą nudažė jas dengiantį sniegą. Žmonės pasakojo, kad tų elementų net ir pakeisti paskui negalėjo, nes juos pardavusios įmonės tiesiog nebeliko rinkoje“, – atvejais iš gyvenimo dalijasi M. Grigaliūnas. Siekdami sumažinti stogo dangos kainą, kai kurie gamintojai manipuliuoja ir plieno storiu.

Pavyzdžiui, dar visai nesenai iš Rusijos ar kitų į pigiausius gami­nius orientuotų rinkų atkeliaudavo ir vos 0,35 mm storio stogo lakštai, kuriuos patys tokių produktų pardavėjai juokaudami vadina stogo folija. Tačiau juokai čia menki: tokio stogo šeimininkas ne tik nesutaupo, bet ir patiria didelių nuostolių, o vietoj patikimo stogo turi galvos skausmą.

Anot specialisto, skiriasi ir paties plieno techninės charakteristikos. Stogo dangai šiltuose

kraštuose, kur nėra sniego apkrovų, tinka ir minkštesnis plienas, o Lietuvoje, kur sniego

sluoksnis gali siekti ir 60 cm, tokia stogo danga, neatlaikiusi apkrovų, gali deformuotis. „Tokių vaizdų, kai per dangą ima ryškėti stogo grebėstai, jau esam matę“, – sako M. Grigaliūnas. Plieno lakšto kokybę lemia ir cinko sluoksnio storis, ir paviršiaus padengimas poliesteriu ar polimeru, kurių atsparumas atmosferos poveikiui gali smarkiai skirtis.

Kokybiškų plieninių stogų gyvavimo ciklas

2020 metais Pasaulio plieno asociacija (angl. Wordsteel) atliko nepriklausomą tyrimą trijų populiarių stogų dangų medžiagų gyvavimo ciklui įvertinti. Tyrimas buvo atliktas siekiant suprasti plieno, bitumo ir betono aplinkosaugines savybes ir apėmė įvairių stogo dangų gyvavimo ciklo etapus nuo statybų iki eksploatavimo pabaigos.

Poveikis klimatui buvo vertintas:

• medžiagų gamybos procese;

• įrengiant stogo konstrukciją;

• įskaitant pristatymą ir pakavimo medžiagas;

• eksploatavimo ir priežiūros laikotarpiu (60 metų);

• gyvavimo ciklo pabaigoje, t. y. perdirbant ar išgabenant utilizuoti.

Tyrimas kiekybiškai įvertino šešių skirtingų stogo sprendimų poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Jam pasirinktas tipiškas vienbutis namas su 150 m2 ploto stogu, naudojamu šešis dešimtmečius.

Gyvavimo ciklo vertinime dalyvavę stogai buvo dengti plienine, betonine arba bitumine

stogo danga. Rezultatai atskleidė, kad plieninis stogas yra tvariausias pasirinkimas,

jo poveikis aplinkai, klimato kaitai yra net iki 60 proc. mažesnis.

Plieniniai stogai yra draugiškesni aplinkai dėl jų ilgaamžiškumo, itin paprastos priežiūros ir

perdirbimo galimybių. Plieninius stogus galima beveik 100 proc. perdirbti ir panaudoti pakartotinai.

Stogo sistemoje svarbi kiekviena dalis

Per daugybę metų skandinavišką „Ruukki“ kokybės standartą sukūrusios bendrovės atstovui apmaudu, kad dėl įvairių padirbinių ar nekokybiško stogdengių darbo nukenčia ir jų pačių prekės ženklas, o apie plieninę stogų dangą kuriami įvairiausi mitai.

Pavyzdžiui, jei neužtikrinamas stogo sandarumas, dengiant nepanaudojamos tinkamos

akustinės tarpinės, plieninis stogas barška lietui lyjant. Taip atsiranda mitai, kad visos stogo dangos iš plieno turi garso izoliacijos problemų. Tačiau tai tik prasto darbo arba prastų gaminių problema. Su „Ruukki“ stogų prekybos partneriais bendradarbiaujantys

stogdengiai yra apmokyti dirbti su šiomis sistemomis, tiksliai laikosi visų reikalavimų, naudoja visus sandarumui ir kitoms stogo savybėms užtikrinti reikalingus elementus.

Ypatingo profesionalumo ir kruopštumo reikalauja ir skardinimo darbai aplink kaminus,

stoglangius. Jei nesilaikoma technologijos, stogo sistema neveikia, pažeidžiamas stogo

funkcionalumas.

Specialistai pabrėžia, kad stogas – tai kur kas daugiau nei tik stogo dangos lakštai. Tai

sistema, kurioje svarbi kiekviena dalis, ar tai būtų mažas sraigtelis, sandarinimo tarpinė,

lietvamzdžiai, pakalimo profiliai, difuzinės stogo plėvelės, ar kiti stogo komplekto elementai – visi jie gali daryti didelę įtaką stogo sandarumui, saugumui, ilgaamžiškumui ir patrauklumui. Tik pasirinkus vieno gamintojo sistemą, visos šios kokybiško stogo savybės gali būti užtikrintos.

Renkasi aukščiausios kokybės gaminius

„Esame suinteresuoti, kad žmonės įsigytų visą sistemą, nes tik tuomet gali užtikrinti kokybę ir stogo dangos ilgaamžiškumą. O tuomet, kai jis būna surankiotas ir sudėliotas iš įvairių gamintojų elementų, niekas už nieką neatsako ir jokių garantijų duoti negali“, – pabrėžia M. Grigaliūnas. Anot jo, rinkdamiesi bet kurią stogo dangą, pirkėjai pirmiausia domisi dangos kvadratinio metro kaina. O pradėti reikėtų nuo visų stogui reikalingų medžiagų ir darbų sąmatos. Suskaičiuoti reikia viską: medinei konstrukcijai reikalingų

medžiagų ir darbų kainą, stogo dangą ir jos dengimo darbų kainą. Taip pat svarbu įvertinti

ir įvairių priedų – lietvamzdžių, latakų, sniego užtvarų, įvairių tvirtinimo detalių ir kt. kainą.

Tuomet viską susumavus paaiškėja, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro palyginti nedidelę visos stogo sąmatos dalį, tačiau galutinė gera stogo išvaizda, ilgaamžiškumas ir garantijos, pasirinkus kokybiškesnę dangą, skiriasi akivaizdžiai.

„Nors pasiūla rinkoje didžiulė, prekeiviai vilioja mažomis kainomis, galiu tvirtai pasakyti, kad vis dažniau žmonės renkasi tvaresnius, ilgaamžiškesnius, t. y. aukščiausios kokybės klasės produktus – šiuo metu jų pardavimo apimtys sudaro daugiau nei pusę bendrovės „Ruukki“ pardavimo Lietuvoje“, – teigiamai pokyčiais džiaugiasi M. Grigaliūnas.

Remiamas turinys