Kaip saugiai elgtis, kai už lango – čiuožykla, o į lauką eiti būtina?

Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius

Pastarasias dvi dienas Lietuvoje siautėja lijundra ir plikledis. Koks tai pavojingas reiškinys, jau spėjo pajusti daugelis, ypač pėstieji. Skaičiai iškalbingi – vakar šalies ligonines tiesiog užplūdo paslydę, pargriuvę ir susižaloję žmonės. Vieni atsipirko tik sumušimais, kiti patyrė lūžių ir kitų sunkių traumų. Ir nors gyventojai raginami šiuo metu geriau likti namuose, ką daryti, jei iš namų eiti vis tik būtina?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai dalinasi naudingais patarimais, kaip saugiai elgtis lauke, kai visur taip slidu.

Pabarstykite smėliu laiptus ir takelius prie namų.

Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti. Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.

Rinkitės tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, neaukštu patogiu kulnu. Esant galimybei avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti per sniegą, ledą. Batai turėtų būti aukštu aulu – tai gali apsaugoti nuo čiurnos traumos esant plikledžiui. Kad batai neslystų, ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu, ploną švitrinio popieriaus lapelį.

Turėkite lazdą, kuria galėtumėte pasiremti. Besinaudojantiesiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų užmauti specialų antgalį.

Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų – jei lijundra tęsiasi.

Ypač atsargiai lipkite laiptais, tvirtai laikykitės už laiptų turėklų. Jei jų nėra – už medžių ar krūmų.

Eidami nelaikykite rankų kišenėse – tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą.

Neneškite nešulių, ypač abiejose rankose, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

Neneškite ant rankų vaiko!

Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.

Venkite vaikščioti tamsiu paros metu, neapšviestomis teritorijomis.

Venkite alkoholio. Apsvaigus sutrinka pusiausvyra.

Eikite mažesniais žingsniais, šiek tiek sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, čiuoždami, koją statykite visa pėda. Eidami per slidžiausias vietas truputį palinkite, kad svorio centras nukryptų į priekį.

Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. Pajutę, kad krentate, stenkitės pritūpti. Jauniems žmonėms mažiausiai pavojinga kristi ant šono. Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nuvirtus ant šono, drabužiai gali sušvelninti smūgį. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze, dėl sumažėjusio kaulų tankio, krisdami ant šono rizikuoja patirti šlaunikaulio kaklo lūžį, kuris nėra mirtina trauma, tačiau gyja labai ilgai ir gresia komplikacijos. Dėl to krentant jiems reikia stengtis pasiremti rankomis: rankų kaulų lūžiai ne tokie sudėtingi kaip šlaunikaulio.

Pavojingiausios – galvos traumos, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu. Jei buvo sutrenkta galva, stebėkite, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, neprasideda pykinimas, vėmimas, nes tai – smegenų sukrėtimo požymiai. Pastebėjus juos, būtinai kreipkitės į gydymo įstaigą.

Prieš kirsdami gatvę įsitikinkite, kad automobilis tikrai sustos, nes kelio važiuojamoji danga lijundros metu taip pat gali būti labai slidi!

Labai gerai nusivalykite batų padus prieš įeidami į patalpas, nes tirpstantis ledas ir sniegas sudaro slidų sluoksnį.

Plikledžio ir lijundros metu ypač atsargiai vairuokite automobilį.

Venkite būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų. Prasidėjus šlapdribai ir šąlant, pučiant stipriam vėjui, elektros perdavimo ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, jie nuo sniego ir ledo svorio gali trūkti arba lūžti. Jokiu būdu nelieskite elektros laidų!

Šiais patarimais pasidalykite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus apie gresiantį plikledį ir lijundrą. Jei šalia gyvena neįgalūs, seni, vieniši žmonės, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems, atneškite jiems būtinų produktų, vaistų, pabarstykite išėjimus iš namų ir takelius smėliu.

Nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112.

Nepamirškite, kad sumažinti traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas!