Kaip mes atstovaujami

Širvintos

Neringa TuškevičienėŠaltinis: Etaplius.lt

116365

2020-ieji ir vėl rinkimų metai. Šių metų spalį rinksime naująjį Seimą. Sutinku, laiko dar labai daug, tačiau jau šiandien turėtume stebėti, analizuoti esamus politikus ir jų darbą.

Nutariau pasidalinti vieno posėdžio LR Seime įspūdžiais. O tiems, kas norės patys įsitikinti, gali Seimo tinklapyje peržiūrėti daugybės posėdžių įrašus. Tiesa, nežiūrėkite pirmųjų naujos kadencijos posėdžių, jie apgaulingi. Rekomenduočiau rinktis posėdžius kadencijai įpusėjus ar net artėjant į pabaigą.

Svarstyta parama žiniasklaidai

Sausio 28 d. Seime svarstytas žiniasklaidos rėmimo modelis, kurį priimti itin skubino valdantieji – „buldozeriu prastūminėjo“ atmesdami bet kokius oponentų siūlymus ir pataisas. Daugiausiai nerimo žiniasklaidos atstovams kelia tai, kad visa parama pereitų į vienas rankas – Kultūros ministeriją. Nerimaujama, kad kai politikai ims skirstyti paramą žiniasklaidai, ji taps rankine. Tai yra priklausys vienoms rankoms ir bus priklausoma nuo tų rankų malonės. Neramu ir dėl to, kad remiamos temos įvardijamos, kaip „kitos temos“. Tad kyla reali grėsmė, jog bus remiamos tuo metu valdžioje esančiųjų temos. Ateis ministru bandelių kepėjas ir teks visiems girti bandeles. Arba ateis šokių fanas ir finansuos tik šokių propagavimą. Šią situaciją gražiai apibūdino Seimo narys Povilas Urbšys: „kas pinigus moka, tas ir muziką užsako“. Nemažai rankinės žiniasklaidos pavyzdžių yra rajonuose. Jas remia savivaldybės.

Žiniasklaidos atstovai supranta ir patys pritaria, kad dabartinę paramos formą reikia keisti. Tačiau nesutinka, kad ji priklausytų nuo vienos ministerijos. Dalis Lietuvos žurnalistų sąjungos narių dalyvavo posėdyje, tuo išreikšdami savo poziciją. Mūsų džiaugsmui klausimas atidėtas. Pasirodo, taip uoliai prastumiamo projekto vienas punktas akivaizdžiai prieštaravo prieš tai patvirtintam punktui (Seime už kiekvieno punkto pataisą balsuojama atskirai). Tad pagal galiojantį statutą klausimas grįžta į pradinę stadiją – svarstymą komitetuose. Kitaip tariant: buldozeriu prastumiamas įstatymas buvo sustabdytas to paties buldozerio.

Seimas = vaikų žaidimo aikštelė

Grįžkime prie Seimo narių darbo. Ypatingai nustebino nepagarba pranešėjams (tarp jų ir vienai ministrei). Pristatant klausimus, ar jų pataisas, dauguma Seimo narių bendravo tarpusavyje ir šurmuliavo garsiau, nei vienos grupės darželyje vaikai. Ne kiekvienam pranešėjui pavyko juos perrėkti.

Kitas svarbus momentas – pustuštė salė. Didžioji dalis darbo vietų tuščios. Tiesa, kai kurie išrinktieji bendravo pakampėse tikrai nesiklausydami, kas kalbama. Tik paskelbus balsavimą strimgalviais lėkė į savo vietas, kišo korteles ir spaudė mygtukus 9buvo ir suklupusių kelyje). Iškart po balsavimo vėl išeidavo. Situacija kartojosi ne vieną ir ne du kartus. Sulekia lyg skėriai ir vėl išsilaksto. Taip su atbėgančiais išrinktaisiais mūsų dalyvavimo metu balsavo 81 Seimo narys. Tačiau jų Seime kur kas daugiau. Kur dar 60 išrinktųjų – lieka paslaptimi. Bet neužmirškime, kad jie vis tiek gaus darbo užmokestį, kuris yra mūsų visų – mokesčių mokėtojų – suneštas į biudžetą.

Apie šiuos asmenis turėtume pagalvoti, kai spalį eisime prie balsadėžių. Ar mums reikia atstovų, kurie nedalyvauja posėdžiuose arba į salę atlekia tik balsuoti?

Stebėkime juos. Ir rinkime ne už gražius žodžius ir pažadus, o už konkrečius darbus. Gal tuomet sulauksime dirbančių rinkėjų naudai.

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ

Nuotraukos autorės

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt