Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ElisaRiva nuotr.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Atminties nusilpimui daug didesnę įtaką turi ne amžius, o išorinių stimulų susilpnėjimas ir menkesnė motyvacija.
Po ilgų tyrimų buvo išskirtos dvi atminties formos: trumpoji ir ilgoji. Pirmoji atminties forma leidžia mums prisiminti padiktuotą telefono numerį tol, kol juo paskambinsime. Antroji atminties forma yra žymiai sudėtingesnė. Visi žinome, kokie gyvi yra su stipriomis emocijomis susieti prisiminimai. Išskirtinės sąlygos, gilūs išgyvenimai skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris stimuliuoja smegenų veiklą. Taip smegenyse sukuriami ryškesni ir patvaresni prisiminimai.
Mnemotechnika – tai įvairūs būdai, kuriais lavinama atmintis. Šis terminas kildinamas iš graikų deivės Mnemosinės vardo, ji globojo atmintį.
Mnemotechnikos taisyklės senos, mat dar VI a. pr. Kr. graikų poetas Simonidas surado būdą, kaip padėti oratoriams ir politikams lengviau įsiminti savo kalbas. Šio būdo esmė tokia: įsivaizduojate, kad esate savo namuose ar pažįstamoje vietovėje, ir vaikščiodami pažįstamus vaizdus susiejate su tam tikra tematika. Lingvistų nuomone, būtent iš šios technikos kilo tokie posakiai kaip „pirmoje vietoje“, „antroje vietoje“ ir t. t.
Simonidas šį metodą sukūrė, būdamas apie 90 m., tuo paneigdamas nuomonę, kad senatvė visada susijusi su smegenų atrofija. XIII a. teologas ir filosofas Tomas Akvinietis, pasiremdamas Simonido mintimis, apibendrino mnemotechnikos pagrindus keturiomis taisyklėmis, padėsiančiomis lavinti atmintį:
„Etaplius“ informacija