Kaip išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis: kada jie aktyviausi?

Vairuotojams vėlyvas ruduo – itin pavojingas. Ilgėjantis tamsus paros metas ypač reikalauja atidumo, papildomu iššūkiu tampa ir aktyviai migruojantys laukiniai žvėrys. Poravimosi laikotarpiu jie mažiau reaguoja į automobilius ir iššokę į kelią neretai pakliūva tiesiai po ratais. Tačiau automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais tobulėja itin sparčiai ir kai kurios į juos montuojamos sistemos įspėja vairuotojus apie galimus eismo įvykius ar net leidžia jų išvengti.

Svarbiausia – matomumas

Klaipėdos valstybinės kolegijos transporto inžinerijos kurso dėstytojas Saulius Tamokaitis priminė, kad susidūrimai su stambiaisiais kanopiniais žvėrimis: elniais ar briedžiais, taip pat ir šernais gali lemti itin skaudžias pasekmes.

Pedagogas rekomendavo vairuojant praplėsti regėjimo lauką, nors pripažino, kad tai padaryti nelengva. Anot jo, žmogaus fiziologija lemia tai, kad stovint vietoje regėjimo laukas apima 120 laipsnių diapazoną, tačiau judant ir greitėjant jis susiaurėja.

„Mažesnis greitis padeda, bet vis tiek reikėtų nukreipti žvilgsnį ir į kelkraščius. Jei pamatėte laukinius gyvūnus, prireikus sustokite. Stebėkite, ką jie veikia, tačiau nenaudokite garsinio signalo, taip juos tik išgąsdinsite ir nežinia, kur jie pasileis bėgti“, – patarė pašnekovas.

Kone pagrindinis vairuotojo ir keleivių saugumo garantas tamsiu paros metu yra geras matomumas. Neatsitiktinai tokių paklausių vadinamųjų „Full LED“ žibintų (tolimųjų ir artimųjų LED šviesų) efektyvumas gerokai lenkia šio dešimtmečio pradžioje buvusius populiarius „Xenon“ žibintus.

Rūko žibintai taip pat yra būtinas atributas vėlyvą rudenį. Ne į visus šiuolaikinius automobilius jie montuojami atskirai, pavyzdžiui, naujausiuose „Peugeot“ modeliuose yra specialus „Foggy mode“ režimas. Įjungus galinius rūko žibintus, artimųjų šviesų intensyvumas koreguojamas ir vairuotojas pro priekinį stiklą mato vaizdą, tarsi būtų įjungti priekiniai rūko žibintai. Tokia funkcija naudinga ne tik dėl aiškesnio vaizdo, bet ir patogumo, juk vairuotojui reikia spausti vienu mygtuku mažiau.

Dažnai pasitaiko, anot S. Tamokaičio, jog arti kelio auga krūmai ar medžiai, per kuriuos gyvūnų nesimato. Pastebėti juos tampa dar sudėtingiau ir dėl maskuojančio kailio. Dėstytojo manymu, naudingiausios tokiais atvejais – naktinio matymo infraraudonųjų spindulių sistemos.

„Jos fiksuoja šilumos šaltinius, todėl dėl tokios šalikelėje esančius žvėris pastebinčios įrangos tikrai būsite saugesni. Ekrane matysite įspėjantį vaizdą, kad štai toje vietoje yra gyvūnas“, – komentavo jis.

Tokia įranga montuojama į nedaug automobilių – ja aprūpinti kai kurie BMW ir „Peugeot“ krosoveriai bei sedanai, „Volkswagen“ modeliai. Veikimo principas yra panašus – užfiksavusi šilumos šaltinį priekyje, sistema vairuotoją įspėja vaizdiniu signalu, todėl yra daugiau laiko tinkamam sprendimui priimti.

Ruduo – pavojingiausias

Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis patvirtino, kad rudens migracijos ir žvėrių aktyvumo metas – pats pavojingiausias laikotarpis, tada jie tampa visiškai neatsargūs.

„Siaučiant hormonų audroms jie privalo susirasti veisimosi vietas ir susirinkti patelių būrius. Į automobilių šviesas ar skleidžiamus garsus tuo metu nereaguojantys patinai dažnai kerta kelius ir, jei vairuotojai nespėja sustabdyti, įvyksta nelaimė“, – kalbėjo jis.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad itin pavojingas yra ir vėlyvas pavasaris, t. y. laikotarpis nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios. Tai – periodas, kai išsiskyrus žiemą susiformavusioms bandoms žvėrys pradeda migruoti į savo vasaros ganyklas.

E. Bukelskis pridūrė, kad keliuose itin daug partrenkiama smulkesnių žvėrelių. Anot mokslininko, paaugę lapiukai, usūrinių šunų jaunikliai visiškai neatsargūs ir nežino, kas yra automobiliai, todėl ypač dažnai pakliūva po ratais. Jie aktyviausi vasarą, nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio.

Pašnekovas taip pat nelinksmai konstatavo, kad vienas žvėris yra itin pažeidžiamas ištisus metus. Tai – pilkasis kiškis.

„Pamatę automobilių šviesas šie gyvūnai sutrinka. Man pačiam yra tekę išjungti šviesas, įjungti tolimąsias, keisti tolimąsias ir artimąsias, iš viso užgesinti variklį. Tik pradedi važiuoti, jie vėl bėga priešais automobilį“, – prisiminė E. Bukelskis.

Kai vairuotojas nespėja pamatyti laukinio žvėries šiam kertant kelią, jį išgelbėti gali tik paties automobilio „akys“ – autonominio stabdymo sistema. Daugelis pažangių automobilių atpažįsta ne tik kitas transporto priemones, bet ir dviratininkus, pėsčiuosius bei laukinius žvėris.

Taip pat skiriasi šių sistemų veikimo principas – į vienus automobilius montuojama tik kamera, antrus – tik radaras, o trečiuose kartu veikia abu jutikliai. Tokie automobiliai kaip „Audi Q5“, „Peugeot 5008“ ar „Volkswagen Touareg“ turi geresnes autonominio stabdymo sistemas ir yra saugesni.

Daug modelių turi naujos kartos ABS įrangą su elektronikos valdomu stabdymo jėgos paskirstymu. Supanikavus ir minant stabdžių pedalą „kiaurai grindis“ ši įranga užtikrins, kad ratai nebus užblokuoti, o maksimali stabdymo jėga teks tam ratui, kuris tuo momentu turės geriausią sukibimą.

Aktyviausi saulei tekant ir leidžiantis

E. Bukelskis pabrėžė, kad vairuotojai itin dėmesingi turi būti pirmąją valandą po saulės nusileidimo, taip pat vieną valandą prieš jai patekant ir bent pusvalandį jau patekėjus. Tuo metu žvėrys migruoja ir būna labai neatsargūs.

„Prieblandoje jie susilieja su aplinka, o vairuotojai neįpratę žiūrėti ne tik į kelią, bet ir stebėti, kas vyksta už kelkraščių. Ten galima pamatyti žvėris, kurie tik laukia įšokti į kelią“, – pridūrė pašnekovas.

Jis patarė praleidus vieną žvėrį neskubėti spausti akceleratoriaus, nes paskui jį gali sekti kiti. Anot mokslininko, dažniausiai taip nutinka su stirnomis, kai paskui suaugusį žvėrį seka du jaunikliai, kurie ir pakliūva po ratais. Paskui šerno patelę bėgantys mažyliai gali būti atsilikę ir 10–15 metrų.

Anot mokslininko, arti šalikelės besibūriuojančius laukinius žvėris pamačiusiems vairuotojams lieka tik viena išeitis pavojui išvengti – visiškai sustoti. Ultragarsiniai švilpukai mūsų sąlygomis nebuvo patikrinti, todėl jų efektyvumas – abejotinas.

„Pats buvau užsidėjęs tokį švilpuką ant savo automobilio, per vieną mėnesį vis tiek numušiau du žvėrelius. Susidarė įspūdis, kad užuot išgelbėjęs jis sukėlė žvėrims papildomo streso. Nesu tokių prietaisų šalininkas, nes mes tiksliai nežinome gyvūnų reakcijos“, – sakė E. Bukelskis.