PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Gruodžio 28 d. 07:45

Kaip ištesėti naujamečius pažadus?

Šiauliai

Taip atrodė Remigijus Janeliūnas 29-erių ir sulaukęs 30-ies. Per metus pakeitęs kūną, vyras pamažu ėmė tobulinti ir dvasią: medituoja, yra treneris ir nevalgo nieko, kas turi akis. (Re­mi­gi­jaus Ja­ne­liū­no as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


65910

„Sportuosiu“, „Mesiu rūkyti“, „Daugiau laiko skirsiu vaikams“, „Nebegersiu“ – tokie pažadai sukasi dažno optimisto galvoje gruodžio 31-ąją, tačiau kažkur išgaruoja sausio 1-ąją. O 34-erių šiaulietis Remigijus Janeliūnas aiškiai žino, ką daryti, kad pažadai sau būtų įgyvendinti. Per savo 29-ąjį gimtadienį pasižadėjęs sportuoti ir nebegerti, jau po metų atrodė lyg modelis. Ir tuo atkaklaus vyro gyvenimo būdo pokyčiai nesibaigė…


Foto galerija:

17353507-1597076476973196-6612538021112494316-n.jpg
48379258-785897215100799-974650013583933440-n.jpg
nuotrauka-1.jpg
nuotrauka-2.jpg

Keturiolikmetis – šeimos galva

Iš nediduko kaimo Telšių rajone kilęs Remigijus vargiai vaikystėje įsivaizdavo, kad, sulaukęs 34-erių, bus verslininkas, treneris, jo gyvenime bus daug džiaugsmo, pagalbos kitiems. Anksti likęs augti tik su mama ir jaunesniu broliu bei seserimi, keturiolikmetis tapo šeimos galva.

„Tvartą paversdavau sporto sale – teko girdyti karves, iš šaltinėlio nešant kibirus su vandeniu, laužyti šakes, stengiantis pakelti kuo didesnius šieno glėbius, kitus ūkio darbus dirbti. Stengiausi tai daryti su malonumu. Lygiai kaip su tuo pačiu malonumu darydavau viską, ką ir kiti kaimo vyrai. Po darbų ir ruginės išgerdavome. Kaimiškas gyvenimas būdavo atsakingas, bet palaidas. Teko 14 metų būti suaugusiam“, – prisimena jis.

Būdamas 14 metų, vaikinas įsidarbino lentpjūvėje, nes pažadėjo mamai, kad pats save išlaikys, o ir jai padės. Todėl po pamokų iki vėlaus vakaro dirbo, niekur nepraleisdavo progos papildomai užsidirbti.

Susidomėjęs statybomis, 16-metis pradėjo mokytis Gruzdžių profesinėje mokykloje. Gyveno kaip visi: mokslai, vakarėliai savaitgaliais, išgėrimai. Bet tai buvo natūralus gyvenimas. „Neįsivaizdavau, kad galima kitaip – svarbu buvo būti įvykių ir draugų sūkuryje“, – sako jis.

Remigijus išsinuomojo Šiauliuose butą, vedė, įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti statybos inžinerijos. „Mokiausi vakariniame skyriuje, nes laiko turėjau tik po darbo – mėgau statybos darbus, gabumų turiu, nebijau rizikuoti, vienoje įmonėje dirbau darbų vadovu, vėliau įkūriau savo įmonę. Verslas sekėsi puikiai, bet gyvenimas buvo toks pat: darbas, vakarėliai, išgėrimai su draugais savaitgaliais“, – neslepia jis.

O 29-ojo gimtadienio išvakarėse šeima Remigijaus laukė namie, bet jis „užbaliavojo“ su draugais. Net nebeatsimena, kaip grįžo iš Tytuvėnų į Šiaulius, nes ryte atsibudo pusseserės namuose. Telefonas atskleidė, kad prisidirbo daug...

Sudrebėjęs nuo patyrimo, Remigijus sau pasižadėjo – metus negers alkoholio ir sportuos. „Buvau apkūnus. Norėjau, kad sūnus, kai man sukaks 30 metų, galėtų didžiuotis atletišku tėčiu, norėjau, kad jam nebūtų gėda“, – sako vyras.

17353507-1597076476973196-6612538021112494316-n.jpg

„Suvokiau, kad nebegeriu“

Laikytis sau duotų pažadų buvo tikrai nelengva – pradžioje alkoholio labai norėjosi. Buvo vasaros pradžia, draugai gamtoje rengė vakarėlius, kepė šašlykų, o Remigijus plušėjo sporto salėje.

„Anksčiau kiekvieną vakarą atsidarydavau alaus buteliuką. Būdavo „faina“ padrybsoti prie televizoriaus. O po trijų mėnesių alkoholio nebesinorėjo – išsivalė mano organizmas, kurį nuodijau 15 metų“, – šypsosi jis.

Kadangi atsirado daug laisvo laiko bei atsistatė energija, kuri buvo slopinta alkoholiu, vyras dar ėmė važinėti ir dviračiu. Pastebėjo, kad nebegeriant net problemos darbe lengvai išsispręsdavo, nes į jas kitaip žiūrėjo. Ne nuslopindavo vakare, o sprendė iškart.

Kaip ten bebūtų, vyras vis tiek visus metus planavo, kaip per 30-ąjį gimtadienį surengs šventę, kaip įsipils tauraus gėrimo ir išgers...

„Nupirkau daug alkoholio, išsinuomojau sodybą šventei su muzikantais. Pakėliau brendžio stiklą, pusę susipyliau į save ir – nupurtė. Padėjau į šalį. Tada pabandžiau alaus išgerti. Nelindo. Tiesiai šviesiai visiems pasakiau, kad kartu negersiu. Suvokiau, kad nebegeriu. Ir taip – jau šešti metai“, – šypsosi pašnekovas.

48379258-785897215100799-974650013583933440-n.jpg

Nuo kūno – prie sielos

Remigijus sako, kad natūralu linksmintis ne apsvaigus nuo alkoholio, bet būtent be jo. Juk vaikai moka kvatotis neapsvaigę, o suaugusieji yra pamiršę, kaip tai daryti.

„Kai pirmą kartą paragavome alkoholio, juk buvo šlykštu. Pamėgome tik prisipratinę, nuslopinę skonio receptorius. Taip dabar man, per klaidą prie lūpų prilietus alkoholinį alų, vien nuo kvapo šlykštu“, – šypsosi jis.

Numetęs svorio, „įsigijęs“ atletišką kūną, vyras ėmė justi, kad alksta jo dvasia. „Niekada niekuo netikėjau, knygų neskaičiau, bet pradėjau skaityti savęs tobulinimo, lyderystės literatūrą, ieškojau knygų apie dvasingumą. Iki tol galvojau, kad aš pats esu dievas, o vėliau supratau, kad yra kažkas aukštesnio, kad tą kažką aukštesnio visi turime savyje“, – atvirauja jis.

Pamažu dėl paskaitų ir knygų ėmė keistis jo mintys ir tuo pačiu aplinka. Dabar Remigijus prie visos veiklos dar ir medituoja, yra jogos treneris.

„Pajutau, kad noriu būti treneriu ir padėti kitiems žmonėms siekti tikslų. Statybų verslas buvo sukurtas, todėl ėmiau ieškoti savęs. Pamatęs spyruoklinius batus „Kangoo Jumps“ ir treniruotę su jais – susižavėjau. Rygoje lankiau kursus, vėliau Vilniuje, „Aeromix“ mokymų centre, tapau licencijuotu treneriu“, – sako jis.

Trejus metus Remigijus veda po 14 treniruočių per savaitę, o sportuoja ir individualiai. „Pasikeitė ir mano mityba – metus nebevalgau mėsos, o energijos turiu apsčiai. Kai suvokiau, kad yra kažkas už mane didesnio, ėmiau siekti dar didesnių tikslų. Drąsos yra, baimės minimaliai, ją moku valdyti. Gyvenu džiaugsmingai ir laimingai, jaučiu visa ko balansą“, – šypsosi pašnekovas.

Vis išsikelia naujų tikslų

Dabar Remigijaus misija – ir kitiems žmonėms padėti gyventi sąmoningą, laimingą gyvenimą. Jo įsitikinimu, jei žmogus, ryte prabudęs, neturi energijos, tai signalas, kad jam – lėtinis nuovargis ir būtina ieškoti priežasčių.

„Žmogui paskauda galvą, duria širdį, o jis geria nuskausminamųjų ir nekeičia gyvenimo būdo. Investuoja į išvaizdą, o ne į sveikatą. Nereikia būti tobulam. Reikia būti energingam, veikliam, pozityviam – tai yra sveikata. Galima meluoti sau, kad turi energijos, bet kiek tame tiesos?“ – retoriškai klausia jis.

Remigijų džiugina, kad vis daugiau žmonių, supratę, kad nuolatinis skubėjimas, stresas alina jų kūnus ir sielas, susimąsto ir ima keistis: atveria sporto klubų duris, keičia mitybą, domisi dvasiniu tobulėjimu.

O pats Remigijus vis išsikelia sau naujų tikslų – bėgioja krosą, nesvarbu – lyja ar sninga. Per lapkričio mėnesį jis nubėgo 520 kilometrų.

„Norėjau vienoje bendraminčių grupėje „Mano iššūkiai“ lapkričio mėnesį tapti pirmuoju šalyje. Puikiai pavyko – finišo savaitę kasdien bėgau po 30–40 km.
Per visus savo bėgimus perklausiau ir labai daug audioknygų apie tobulėjimą, lyderystę. Du tikslus sujungiau į vieną veiksmą, negaištu veltui laiko“, – sako jis.

ep-07.jpg

„Tikslą pasiekti galima tik veiksmu“

Kokių patarimų žeria Remigijus mums visiems, kad gruodžio 31-osios pasižadėjimai neliktų tušti?

  1. Įvertinti situaciją, kur esi ir kur nori būti. Reikia aiškiai įsivardyti, kodėl nori sportuoti – pakeisti kūno formas, sustiprėti, būti sveikesnis. Tada užsirašyti savo svorį ir tai, koks nori tapti po pasirinkto laiko.

  2. Reikia užsirašyti, kodėl nori pasikeisti. Tikslas „Numesti svorio“ nėra tinkamas, nes įpareigoja kažką nemalonaus daryti. Tikslas turi būti pozityvus. Pavyzdžiui, atrodyti geriau, geriau jaustis – toks nuteikia pozityviai.

  3. Aiškiai apsibrėžti, iki kada pasieksi tikslą.

  4. Būtinai reikia išsiaiškinti, kokio didesnio tikslo dalis yra tavo dabartinis tikslas. Gal tai geresnio, ilgesnio gyvenimo, sveikesnio gyvenimo dalis?

  5. Reikia nuspręsti, kaip save kontroliuosi, kaip elgsiesi per vakarėlius, šventes. Reikia apgalvoti kiek galima daugiau kliūčių. Žinant kliūtis, visada lengviau jas apeiti.

  6. Už jausmus atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis, o už veiksmus – kairysis. Tam, kad informacija susisiektų, tai yra, kad jausminė informacija pasiektų už veiksmus atsakingas sritis, būtina ranka ją užsirašyti.

  7. Šeima ir draugai turi žinoti, kad nusprendei pasikeisti, ir tave palaikyti.

  8. Reikia įsivaizduoti, kaip gerai jausiesi, kai pasieksi tikslą.

  9. Kai pasidaro sunku, verta perskaityti surašytus tikslus. Kartą per savaitę reikia peržiūrėti, ką parašei, ir įvertinti, kaip sekasi.

  10. Kai pasitaiko lūžio momentų, reikia tiesiog daryti. Lyja ar sninga – keliesi ir eini. Padarius pirmus žingsnius, supranti, kad nėra taip blogai. Nes tikslą pasiekti gali tik veiksmu.

„Žmonės net nustemba, kaip ima pildytis jų užrašyti tikslai. Jie ima nesąmoningai elgtis taip, kas veda užrašyto tikslo link“, – šypsosi Remigijus.