PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Rugpjūčio 21 d. 10:29

Kaip išmokti moteriai būti savimi?

Marijampolė

Ričardas PasiliauskasŠaltinis: Etaplius.lt


12488

Nors klausimas ir labai banalus, bet kol dar ne visos esame atradusios savo pašaukimą ir stingame drąsos pasirodyti netobulos, kodėl gi nepakalbėti ir tokia tema. Tiesa, pasimokyti būti savimi ir stipriosios lyties atstovams neprošal, todėl į konferenciją, pavadintą „Būk, kas esi“, organizuotą Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos ir pasauliečių pranciškonų, užklydo ir vienas kitas vyras.


Foto galerija:

m9b4855.jpg
m9b4869.jpg

Konferencijos pranešėjams teko nelengva užduotis. Ne taip paprasta pamokyti kitą būti savimi. VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja docentė dr. Živilė Advilonienė pasitelkė šventųjų pavyzdį ir vaizdžiai mūsų gyvenimo kelionę palygino su geležinkelio bėgiais. Vienas bėgis esame kiekvienas iš mūsų, kitas bėgis – mūsų pasirinktas bendrakeleivis. O tarp bėgių – Dievo veikimo erdvė. Lektorė daug kalbėjo apie šventumo reikšmę mūsų gyvenime ir apie šventuosius – vyrus ir moteris, kurie tikrai nebuvo superžmonės. Šventumas yra ne abstrakcija, o reali tikrovė, kurios siekti esame pašaukti visi. Motina Teresė yra sakiusi, kad šventumas – ne prabanga kai kuriems išrinktiesiems, bet užduotis kiekvienam.

Antra konferencijos pranešėja – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė, 2014 metais už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, konferencijos dalyvius pakvietė „paklampoti giliau“. O to Lietuvos istorijos „purvo“, pasirodo, būta labai gilaus. Ugningas buvo pranešimas apie stiprias moteris, kurios visais laikais kovojo už savo teises, ir apie lygių teisių nebuvimą Lietuvoje nei XIX, nei XXI amžiuje. V. Jurėnienė akcentavo, kad tik bendruomenėje moterys yra stiprios ir veiklios, bendruomeniškumas ugdo solidarumą. O šios savybės visais Lietuvos istorijos etapais moterims labiausiai ir trūko.

Įdomių faktų buvo pateikta apie moterų veiklą kitose šalyse, taip raginant kiekvienai iš mūsų atrasti savyje savigarbos, nenuvertinti savo sugebėjimų, būti pilietiškomis ir aktyviomis visuomenės narėmis. Labai jautriai profesorė kalbėjo apie motinas, dėmesio sulaukiančias tik pirmą gegužės sekmadienį, ir apie motinas, kraunančias savo emigruojantiems vaikams lagaminus...

Kaip išlikti savimi žiaurios ligos akivaizdoje dalijosi kunigas pranciškonas Kazimieras Aurelijus Kasparavičius. Daug gražių žodžių jis pasakė apie „Vilties piligrimų“ bendruomenę, veikiančią Klaipėdoje įsikūrusiame Šv. Pranciškaus onkologijos centre, apie jo vadovę Aldoną Kerpytę, apdovanotą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir tris kartus iš medikų girdėjusią diagnozę – vėžys.

Kaip tikėti, kad pasveiksi, bet tikėjimo nepaversti magija? Neretai žmonės atsisako medicininio gydymo ir pareiškia, kad pasitiki Dievu, nes Jis turi išgydyti. Kaip įtikinti žmogų, kad Kūrėjas mums siunčia pagalbą per medikus, vaistus?.. Pasak kunigo, tikras tikėjimas moko nuolankumo, moko priimti Dievo valią gyvenime, o ne siųsti Jam ultimatumus.

Ligos akivaizdoje būti kuo esi labai nelengva. Kiekvieną kartą vėžio diagnozė pribloškia. Išmokti džiaugti kiekviena nugyventa diena padeda šalia esantys likimo broliai, artimieji, jau pasveikę žmonės, medikai ir... trys dieviškosios dorybės: tikėjimas, viltis ir meilė.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Simboliniais geležinkelio bėgiais, tarp jų paliekant erdvę Dievo veikimui, kvietė keliauti dr. Živilė Advilonienė (žaliu apdaru).

Dr. Virginija Jurėnienė moterims linkėdama būti savimi patarė nepamiršti bendruomeniškumo ir solidarumo (baltu apdaru)