PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2023 m. Lapkričio 22 d. 21:27

Kaip dirbtinė dienos šviesa kenkia mūsų sveikatai?

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Health.com


281562

Jau seniai žinoma, kad mūsų kūno fizinė ir psichinė sveikata labai priklauso nuo cirkadinio paros ritmo, kuris reguliuoja miego ir būdravimo režimus. Sveiko cirkadinio ritmo palaikymas gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai, o kai šis ritmas išsibalansuoja, kūnas apie tai gali pranešti įvairiais signalais.

Kas yra cirkadinis paros ritmas?

Cirkadinis ritmas – tai natūralus vidinis organizmo laikrodis, kuris reguliuoja žmogaus kūno procesus 24 valandų būdravimo ir miego ciklais. Nuo cirkadinio ritmo priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata.

Senovėje žmonės buvo puikiai prisitaikę gyventi pagal natūralų cirkadinį ritmą – keldavosi su pirmais rytiniais saulės spinduliais, visą dieną dirbdavo ir eidavo miegoti nusileidus saulei. Gyvenant tokiu režimu, žmogaus organizmas puikiai pailsi, o dieną jaučiasi žvalus ir energingas.

Šiais laikais vis daugėjant laiko praleidimui prie dirbtinės šviesos prietaisų, tokių kaip fluorescencinės ir LED lempos, išmanieji telefonai, kompiuteriai ir televizoriai, mūsų cirkadiniai ritmai vis labiau išsibalansuoja.

Norint pagerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo dienos režimą, kiek laiko skiriate miegui ir poilsiui, kada nueinate miegoti ir kiek laiko praleidžiate prie išmaniųjų įrenginių.

Natūrali saulės šviesa ypač užtikrina tinkamą žmogaus organizmo cirkadinių ritmų veikimą, todėl reikėtų kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Ypač svarbios rytinės valandos – tuo metu gaunamas didelis šviesos kiekis skatina budrumą, darbingumą, sureguliuoja cirkadinį medžiagų apykaitos ir miego ritmą.

Dirbtinės šviesos poveikis žmogaus organizmui

Viena tyrėjų komanda, norėdama sužinoti, kaip dirbtinė šviesa veikia žmogaus organizmą, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 100 tūkst. žmonių. Viena tiriamoji grupė turėjo tamsiu paros metu kelias valandas prieš miegą praleisti prie dirbtinę šviesą skleidžiančių ekranų, o kita atvirkščiai – nesinaudoti elektroniniais prietaisais prieš einant miegoti.

Po kelių savaičių dalyviai turėjo užpildyti klausimyną, kuris padėjo išanalizuoti psichinės ir fizinės sveikatos pokyčius.

Mokslininkai nustatė, kad tiems asmenims, kurie prieš miegą kiekvieną dieną naudojosi dirbtinę šviesą skleidžiančiais prietaisais, jau po kelių dienų sutriko miego kokybė, ženkliai sumažėjo darbingumas, buvo sunkiau susikaupti, suprastėjo nuotaika, o depresijos ir nerimo sutrikimo rizika jau po kelių savaičių padidėjo 30 %.

Kuo daugiau mūsų akis pasiekia dirbtinės šviesos šaltiniai tamsiu paros metu, tuo labiau mūsų cirkadinis ritmas išsibalansuoja, o tai lemia suprastėjusį miegą ir didesnį nuovargį bei sumažėjusį darbingumą dienos metu, todėl norint išlaikyti sveiką paros režimą, nereikėtų naudotis mėlyną šviesą skleidžiančiais prietaisais bent dvi valandas prieš miegą.