Kaip dažnai keisti patalynę ir rankšluosčius?

Jei patalynę pakištume po padidinamuoju stiklu – vaizdas šokiruotų. Joje susikaupia tūkstančiai negyvų odos ląstelių, kurios atsisluoksniuoja nuo odos, dulkių erkučių, prakaito dalelių, žiedadulkių, patekusių pro pravertą langą.

Jeigu miegama be drabužių, išsiskyrę organizmo skysčiai taip pat lieka patalynėje. Miegant su gyvūnais, patalynėje atsiranda jų plaukų, pleiskanų, skysčių. Todėl turime gausybę bakterijų, grybelių. Rankšluostis – taip pat itin palanki terpė bakterijoms daugintis, čia joms drėgna ir šilta.

Jei žmogaus oda yra nepažeista ir tinkamai atlieka apsauginę funkciją – antrą savaitę naudojant tą pačią patalynę ar rankšluosčius, galima ir nepajusti jokio odos sudirginimo. Tačiau alergiškiems, kontaktinį dermatitą ar egzemą turintiems žmonėms gali suaktyvėti odos problemos. Turintiesiems probleminę veido odą, reguliariai nesikeičiant pagalvės užvalkalo, gali intensyviau kimštis odos poros.

Apatiniai ir kojinės turėtų būtų keičiami kasdien. Drabužių skalbimo dažnis priklauso nuo to, kaip dažnai juos dėvime ir kiek laiko su jais prabūname, kiek intensyviai prakaituojame. Jei klaustumėte, kaip dažnai reiktų pirkti naujus apatinius, rekomendacija yra kas 6–12 mėn., atsižvelgiant į jų būklę.

Kas gali blogiausio nutikti, per dažnai plaunant drabužius? Jie greičiau susidėvės, tačiau, plaunant rečiau, iškyla kur kas daugiau problemų. Jei drabužiai neturi dėmių, dažnai gali pakakti tik praskalauti juos vandeniu, nenaudojant ploviklio.

Apatiniuose susikaupia nemažas kiekis prakaito ir kitų organizmo skysčių. Jie turi tiesioginį sąlytį su mūsų kūnu, todėl gali atsirasti didesnė rizika pasigauti šlapimo takų, makšties, varpos infekcijas. Rečiau plaunant kojines, didėja rizika atsirasti grybelinei infekcijai.

Bakterijos ir grybeliai nuolat supa žmones – jie netrukdo tol, kol imuninė sistema yra tvirta, žmogus turi pakankamą kiekį gerųjų bakterijų ir veikia odos apsauginė funkcija. Sutrikus kažkuriai vienai grandžiai, galima susidurti su infekcija ar uždegimu.

Atsiradę higieniniai įklotai labai palengvino kasdienybę – didelė dalis moterų yra linkusius juos naudoti, mat, kaip pačios įvardija, jaučiasi saugesnės, pripažįsta, kad rečiau reikia keisti apatinius. Nepaisant to, kasdieninis higieninių įklotų naudojimas didina šlapimo takų infekcijų riziką. Vaistinėse dažnai lankosi moterys, kurias dažnai vargina ši problema, ir visos jos kasdien naudoja įklotus.

Kartais būna atvejų, kai higienos perteklius taip pat gali pridaryti žalos. Todėl, turint sausą odą, reiktų atidžiai pasirinkti higienos priemones, kad oda pernelyg neišsausėtų.

Sausa, pleiskanojanti oda – pažeista oda, kuri jau nebegali užtikrinti reikiamos apsaugos. Tokiu atveju tinka aliejiniai prausikliai, kurie ne taip sausina, ir svarbus kremų, emolientų naudojimas po prausimosi. Taip pat dalis moterų intensyviai naudoja makšties dušus, kurie sutrikdo natūralų pH, dėl to dažnėja infekcijos ir sausumas.

Perdėtas rūpinimasis higiena sutrikdo įprastinę organizmo mikroflorą, dėl to gali atsirasti uždegiminių procesų, dažniau pasireikšti infekcijos.

Pavyzdžiui, riebią galvos odą turintys žmonės dažnai nori produktų, kurie stipriai mažintų riebalų išsiskyrimą. Dėl to pasirenkamos priemonės, kurios intensyviai sausina galvos odą, bet po intensyvaus tokių priemonių naudojimo gaunamas priešingas efektas. Galvos oda dar labiau pradeda riebaluotis. Taip nutinka dėl to, kad, per daug išsausinus odą, organizmas pradeda kompensuoti ir išskirti dar daugiau riebalinių medžiagų. Todėl intensyvaus valymo priemonės turėtų būti naudojamos ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Ta pati problema gali ištikti, jei nuolatos naudojami burnos skalavimo skysčiai su chlorheksidinu. Tai labai vertinga medžiaga, kamuojant dantenų uždegimui, po įvairių chirurginių intervencijų, tačiau, naudojant ją ilgą laiką, išbalansuojama natūrali mikroflora, gali dažniau kauptis apnašos, sujautrėti gleivinė.