Kaip būti laimingu? Patarimai po psichoterapijos kurso

Kol mūsų visuomenėje dar ganėtinai gaji sovietmečiu įsišaknijusi nuomonė, kad jei kreipiesi į psichologą, esi nepataisomai „durnas“ arba silpnas, tol žmonės dar dažnai renkasi tylėti, spręsti problemas savarankiškai ir nepavykus – kentėti. O kančios galima atsisakyti. Aišku, pradžiai reikia ją pripažinti. Štai keletas patarimų, kas gali padėti gyventi kokybiškesnį gyvenimą.

Rūpinkitės savimi. Tai reiškia rūpintis savo psichologiniais, kūno ir dvasios poreikiais, tam, kad galėtumėt pasirūpinti kitais. „Apkabinkite“ save su meile kuo dažniau, ir įsivaizduokite, kad mama ar tėvas linki Jums kuo geriausio, nepriklausomai ką Jūs pasiekėt, padarėt, ar nepadarėt savo gyvenime, ar ką tėvai Jums sakė ar nesakė. Užtenka to, kad Jūs gimėt ir Jūs to verti. Jūs verti visko, kas yra šioje planetoje, tiek kiek jums reikia čia tikrai yra. Jūs viską turite, to ko reikia tam momentui. Turite tikrai.

Atskirkite ir nemaišykite savo poreikių su norais. Noriu meilės – poreikis, noriu, kad Marytė mane mylėtų – noras. Ir jam nebūtinai lemta išsipyldyti. Tačiau tikrai atsiras kas jus mylės. Ypač jei patenkinęs visus savo poreikius galėsite žmogui duoti atgal. Taip, tai visų poreikių išsplidymas yra siekiamybė, tačiau ne visiems norams lemta išsipildyti. Balansuokite. 

Keli svarbūs poreikiai. Artimas ryšys, besąlygiška meilė, autentiškumas, savitumas, kūrybinė laisvė, emocinė laisvė, laisvė sakyti ne arba taip. Savigarba. Saugumas. 

Neklausykite jokio vidinio kritiko. Išmokite jį išgristi ir užčiaupti. Aš negaliu, aš nemoku, blogai, darau, aš privalau, man nesigaus, tai niekam neįdomu ir panašiai. Tai absoliučiai nereikalinga ir veltui švaistomas laikas. Klausykite savo vidinio suaugusio, kuris gali pasirūpinti Jūsų vidiniu vaiku. Dažnai tai būna mūsų tėvų sakyti mums kritiniai balsai jau virtę mūsų pačių įsitikinimais. O jeigu pabandytumėt jiems atsikirsti. Praktika, kurią siūlo psichoterapeutas –įsirašykite į telefoną kritinę žinutę ir penkiolika minučių jai balsu atsakinėkite – aš nenoriu tavęs girdėti, aš nenoriu tavęs klausyti, tavo kritika man nieko neduoda, prašau eiti lauk. Parašykite kaip pasijausite. Pirmyn! 

Konfliktuokite nekovodami. Atkakliai ir mandagiai siekite abipusio bendradarbiavimo. Kova išvargina, galimas pralaimėjimas, netektis. Kovokite tik atkakliai ieškodami bendradarbiavimo. Priimkite savo oponento poreikius. Gerbkite savo oponentą, tačiau neleiskite jam Jūsų negerbti. Išsakykite jam faktą, savo jausmus, poreikius ir prašymą. Išsakyti prašymai turi šansą būti patenkinti. Neišsakyti – ne. Kalbėkite pavyzdžiui šitaip – kaimyne, kai tu garsiai leidi muziką (faktas), aš labai pykstu ir nerimauju (jausmai), o turiu poreikį jaustis saugiai ir ramiai savo namuose (poreikis), todėl prašau pritildyti muziką (prašymas).