Kaip atsakingai išsirinkti žuvį Kūčių stalui?

Vilnius

Kūčių stalas

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

111466

Silkė su grybais, morkomis ar burokėliais, kepta lydeka, tuno salotos – tokie ir panašūs patiekalai atsiduria bene ant kiekvieno Kūčių stalo. Visgi, šventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ne tik į jų skonines savybes bei kainą, bet ir į tai, ar šiai rūšiai negresia pavojus išnykti.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – šių rūšių iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. Šventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau“, – sako LGF žuvies ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Puiki žinia tradicininių Kūčių patiekalų gerbėjams – silkių, kaip ir karpių, strimelių, Baltijos šprotų bei kitų vietinių žuvų ištekliai gausūs, tad jomis galite ramiai mėgautis ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo išneršti – palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.

„Geriausia – vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rūšis nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą“, – užtikrina LGF atstovas.

Lietuvos gamtos fondas (LGF) – visuomeninė gamtosaugos organizacija, kurios veikla susijusi su gyvosios gamtos išsaugojimu. Įkurtas 1991 metais, iškart po šalies Nepriklausomybės atkūrimo, LGF yra viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje. LGF veikla apima bendradarbiavimą su valstybės, savivaldos, mokslo, nevyriausybinėmis ir privačiomis institucijomis retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimo, gamtinių buveinių tvarkymo ir atkūrimo, vandens telkinių ir juose esančių išteklių apsaugos, aplinkosauginio švietimo srityse.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt