Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi stocksnap.io nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Oxygen.com
Visuomenėje priimta manyti, kad melagį išduoda jo klaidžiojantis žvilgsnis ir nerimastingumas. Kūno kalbos ekspertė S. Constantine tai paneigė: „Nepaisant populiarių įsitikinimų, nėra tyrimų, kurie patvirtintų, jog žmogaus akių nukreipimas, kuomet jam užduodamas klausimas, reikštų melą. Kai kurie žmonės iš prigimties yra nerimastingi arba žiūri į virštų, kai mąsto. Vizualams taip pat būdinga dairytis.“
Kūno kalbos ekspertė atskleidžia 3 išdavikiškus melagių elgesio modelius, kurių požymiai atsiranda per pirmąsias 7 pokalbio sekundes.
Asociatyvi stocksnap.io. nuotr.
Žodžiai nesutampa su veiksmais
Pasak specialistės, derėtų atkreipti dėmesi, jeigu žmogus kalba viena, o jo kūnas rodo visai ką kitą. Žmogaus garsiai ištartos frazės ar emocijos turėtų matytis ir jo kūne.
Pasakojimo seka
Kitas apgaulės požymis – istorijos žlugimas. Žmonių elgesio ekspertė aiškina, kad kuomet žmogus aiškina apie įvykį, paprastai apie 25 procentai jo istorijos turėtų būti apie tai, kas įvyko prieš įvykį, 50 procentų jo metu ir 25 procentai po jo. Ji sakė, kad nukrypimas nuo šios bendros formulės, ypač tos, kai asmuo praleidžia svarbią informaciją, gali rodyti apgaulę.
Melagiai kalba esamuoju laiku
S. Constantine teigė, kad meluojantys žmonės linkę kalbėti esamuoju laiku. Tie, kurie yra teisūs, viską linkę apibūdinti naudodami būtąjį laiką. Jie vartoja žodžius „mačiau“, „bėgau“, tuo metu melagiai mėgsta pasakoti istoriją esamuoju laiku. Pastarieji, kalbėdami apie įvykį, kuris jau nutiko, vartoja žodžius „matau“, „bėgu“.