Kaip atpažinti ir suvaldyti emocinį valgymą: specialistės patarimai

Kaip atpažinti ir suvaldyti emocinį valgymą: specialistės patarimai
Lietuva
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius

„Grožio sąvoka labai susijusi su kūno formomis. O kūno formos tiesiogiai su susiję su mūsų valgymo įpročiais“, – įsitikinusi „Merci Merci beauty lounge“ salono savininkė A. Radavičienė. Šios savaitės tinklalaidės „Sekundė pliusams“ dalyje grožio specialistė pasakoja, kaip atpažinti emocinį valgymą, kodėl jis atsiranda ir kaip tai kontroliuoti.

Kaip pasireiškia emocinis valgymas?

Ar yra Jums nutikę taip, kad skaitydami knygą, naršydami kompiuteryje ar žiūrėdami televizorių, netikėtai SAU užčiuopiate paskutinį dėžutėje esantį saldainį? Tiesiog nepastebėjote, kaip viską suvalgėte. Iš pradžių nustembate, paskui nusiviliate ir gali būti, kad pradedate pykti ant savęs. 

Labai tikėtina, kad susidūrėte su viena iš emocinio valgymo formų.

Vyrauja nuomonė, kad emocinis valgymas yra pernelyg gausus valgymas: kai nervinamės, jaučiame stresą ar išgyvename kitas neigiamas emocijas. Iš esmės, emocinio valgymo sąvoka kur kas platesnė. Ji apima ne tik didelio intensyvumo emocijas. Su emociniu valgymu ypač dažnai susiduriame kasdieniniame gyvenime, sukdamiesi rutinoje ir spręsdami kasdienius buitinius klausimus.

Nuobodžiaujam – valgom, pykstam – valgom, liūdim – valgom, vieniši, pavargę – valgom. Naudojame maistą neutralizuoti jausmus, o išgyvenimus bandome atidėti, nukreipti, nejausti.

Emocinis valgymas prasideda nuo pirmosios kūdikio gyvenimo dienos,  kai verkiančiam mažyliui duodama krūtis ar buteliukas, kad nusiramintų.

Maistas yra meilė, maistas yra nusiraminimas, maistas yra dovana, maistas yra patikimas draugas. Kartais, skausmo ir vienatvės akimirkomis, maistas tampa vieninteliu draugu. 

Nutinka taip, kad kartais nesusigaudome savo jausmuose ir nesuprantame, ką jaučiame. Neretai, emocinio valgymo priežastis yra dar neįsisąmonintas nemalonus jausmas. Emocinis valgymas gali pasireikšti ir švelnesne forma  – kai užkandžiaujame nuobodžiaudami: laukiame, nesugalvojame kokios veiklos imtis, stumiame laiką, turime laiko tarp susitikimų ir t.t. Nuobodulys nėra stipri emocija, tačiau laiku nepastebėjus valgymo veiksmo gali pasireikšti nemalonus persivalgymas. Ratas užsisuka, nes dažniausiai jaučiamės apsunkę, mus kankina kaltė ir gėda. 

Kaip susidoroti su emociniu valgymu?

Nesvarbu, ar reaguodami į emocinį alkį tik užkandate ar nesivaldydami persivalgote – yra keletas patarimų, padedančių sumažinti maisto svarbą gyvenime. 

Užduokite sau keletą klausimų:
• Ar aš esu fiziologikai alkana? Jei taip – gerbkite savo fiziologinį alkį ir pavalgykite. Jei jūs nealkani – pamėginkite atsakyti sau į kitus klausimus.
• Ką aš jaučiu? Kokius jausmus išgyvenu? Pykstu, nerimauju, o gal jaučiu suirzimą dėl esamos situacijos ir t.t.
• Ko man reikia? Daug žmonių valgo, kad nuslopintų nepatenkintą savo emocinius ar fizinius poreikius. Pvz., faktas, kad norime miego. Galiu eiti miegoti, o valgymą atidėti iki rytojaus ryto.  Labai dažnai nutinka, kad įsisąmoninus situaciją ir pailsėjus, požiūris į maistą pasikeičia.

Patenkinkite savo poreikius be maisto

Kai kurie žmonės supranta, kad nieko blogo reikšti jausmus ir sulaukti paguodos. Kitų niekas nemokė pasirūpinti savimi, puoselėti save. Pirma užduotis, norint išmokti tvarkytis su emocijomis – pripažinti, kad turite teisę tenkinti savo poreikius. Būtini poreikiai, į kuriuos dažnai nekreipiame reikiamo dėmesio:

    • Pailsėti
    • Patirti malonumų
    • Išreikšti jausmus
    • Būti išgirstam ir suprastam
    • Turėti intelektualinių ir kūrybinių poreikių
    • Gauti šilumos ir paguodos