Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Plungės rajono savivaldybėje per šių metų 9 mėnesius jau registruoti 4 erkinio encefalito atvejai, o per visus 2018 metus užregistruoti taip pat 4 erkinio encefalito atvejai.
Pirmieji susirgimai šiais metais registruoti gegužės, birželio mėnesį, vėliau liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Didėjant erkių gausai jas galima aptikti ne tik miškuose, krūmuose, bet ir parkuose, sodybose, netoli gyvenamųjų namų. Susirgusiems gyventojams erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje - namų ūkyje gyvenantiems Mišėnų k., Paežerės k., Virkšų k., Platelių k.
Erkės aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, tačiau kaip teigia gamtininkai erkės yra labai atsparios atšiaurioms oro sąlygoms, todėl aukas „medžioti“ ima net ir po labai šaltų žiemų.
Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Tai liga kuriai būdingi liekamieji reiškiniai. Maždaug trečdaliui susirgusiųjų erkiniu encefalitu pasekmės jaučiamos likusį gyvenimą.
Erkiniu encefalitu susirgti galima ne tik įsisiurbus užsikrėtusiai erkei, bet ir pavartojus nepasterizuotą, nevirintą erkinio encefalito virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną.
Vienintelė patikima apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito ir jo sukeliamų komplikacijų – skiepai.
Erkinio encefalito grėsmes dažniausiai prisimename pavasarį, todėl gyventojai dažniausiai skiepijasi gegužės ir birželio mėnesiais, kai jau yra prasidėjęs erkinio encefalito sezonas. Tačiau svarbu žinoti, kad patikimam imunitetui susidaryti reikia trijų skiepų dozių. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Imunitetas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2-3 savaitėms po antrojo skiepo. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia ir pirma palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, kitos – kas 3-5 metai, atsižvelgiant į amžių.
Plungės rajono savivaldybėje per šių metų 9 mėnesius registruotas 31 atvejis Laimo ligos susirgimų, o 2018 metais Plungės r. sav. Laimo ligos atvejų užregistruota – 47. Pirmieji susirgimai registruoti gegužės, birželio mėnesiais, daugiausiai gyventojai sirgo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Susirgusiems gyventojams erkės įsisiurbė gyvenamoje vietoje, namų ūkyje, miške, parke, prie ežero, gyvenantiems prie Plungės miesto parko, prie Narvilo ežero, Plungės m. Medingėnų g. ir Telšių g., Atžalyno g., Platelių miškuose, Karklėnų k., Labardžių k., Užupių k., Babrungo k., Alksnėnų k., Alsėdžių k., Gintališkės k., Karklėnų k. ir kt.
Laimo liga – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Laimo liga gyventojams daugiausiai pasireiškia lengviausia forma – migruojančia eritema, tačiau pasitaiko kai pažeidžiama nervų sistema, sąnariai. Dažniausiai, įsisiurbus erkei, toje vietoje atsiranda žiedinė raudona dėmė ryškiai raudonais nelygiais kraštais. Ji ilgainiui plečiasi. Pažeistą vietą gali perštėti ir niežtėti. Po 4-6 savaičių dėmė išnyksta savaime. Stebėti, ar nėra Laimo ligos simptomų, ištraukus erkę, reikia apie mėnesį, nors kartais liga pasireiškia jau po dviejų dienų, o būna ir po kelių mėnesių. Jeigu pašalinus erkę iš kūno ėmė mausti sąnąrius, skaudėti galvą ir raumenis, patino aplink akis, pakilo temperatūra, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. Laimo liga gydoma antibiotikais, vakcinos nėra.
Erkės nekrinta nuo medžių ar krūmų. Paprastai jos grobio tyko 10-30 cm aukštyje ant žolės stiebelių. Tiesa, suaugusios erkės gali užsiropšti net iki 1,5 m aukščio. Erkės negali įveikti didelių atstumų. Pačios nuropoja ne daugiau kaip metrą. Jos migruoja padedamos paukščių, gyvūnų ar žmonių.
Kaip apsisaugoti ?
Eidami į gamtą, parką pasipurkškite specialiais purškalais - repelentais (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Ant šviesesnių drabužių lengviau pastebėti ropojančią erkę, tad rengdamiesi atsižvelkite į šią aplinkybę. Išsiruošę grybauti, iškylauti, uogauti, dėvėkite uždarus apdarus ilgomis rankovėmis. Taip pat ilgas kelnes – jas vertėtų susikišti į puskojines. Grįžę iš lauko (parko, miško, sodo), persirenkite, apsižiūrėkite save ir vaikus, ar nėra įsisiurbusios erkės. Erkės dažniausiai įsisiurbia į paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, todėl šias vietas būtina rūpestingai apžiūrėti. Drabužius išpurtykite lauke.
Kontaktas žiniasklaidai – Dalia Vida Zaborienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. (8 448) 71 440
El. paštas: vida.zaboriene@nvsc.lt