Kaimynystėje gyvenančių protinę ir psichinę negalią turinčių gyventojų nenori ir jurbarkiečiai

Sukilo dviejų Jurbarko miesto daugiabučių gyventojai, sužinoję, kad šalia jų esančiame sklype bus statomas namas, kuriame bus apgyvendinti protinę ir psichinę negalią turintys asmenys.

Rajono savivaldybės tarybai ir rajono merui adresuoti kolektyviniai dviejų Jurbarko miesto daugiabučių gyventojų pareiškimai, datuojami tą pačią liepos 28 dieną. S. Daukanto g. 25 ir Gedimino g. 27 daugiabučių gyventojų raštiškuose pareiškimuose skelbiama, kad jie, sužinoję, kad šalia jų namo esančiame žemės sklype Jurbarko rajono savivaldybė ruošiasi statyti namą, kuriame norima apgyvendinti psichinę negalią turinčius asmenis, kategoriškai tam prieštarauja, argumentuodami, kad apgyvendinus tokius asmenis jų nekilnojamasis turtas žymiai nuvertės, o šeimos ir vaikai praras saugumo jausmą.

Taip pat rašoma, kad to namo statybai vieta parinkta nevykusiai. Šalia gyvenamieji namai, takas vaikams eiti į Naujamiesčio progimnaziją, kuriuo praktiškai visi vaikai ryte eina į mokyklą, po pamokų grįžta namo. „Kyla klausimas, kas užtikrins mūsų visų ir vaikų saugumą, kas prisiims atsakomybę už galimus negatyvius padarinius, nes kalba eina apie asmenis, sergančius psichinėmis ligomis“, – rašoma pareiškime. Pasirašiusieji gyventojai skelbia, kad nepatenkinus jų kolektyvinio pareiškimo, pasilieka sau teisę dėl savo šeimų ir vaikų saugumo kovoti visomis įstatymų leistinomis priemonėmis. „Atsiradus turtinei ar neturtinei žalai, visa atsakomybę dėl jos atlyginimo teks rajono savivaldybei ir merui asmeniškai“, – pareiškimą tokiais žodžiais baigia gyventojai. Po abiem raštais – per 90 gyventojų parašų.

Rajono savivaldybė planuoja Jurbarko mieste tris naujos statybos namus, kuriuose apgyvendins psichinę ir protinę negalią turinčius asmenis. Jau parinkti ir suformuoti trys sklypai, kurių vienas yra Lauko gatvėje 18, Vasaros g. 1 bei Gedimino gatvėje (suformuoti du sklypai – Gedimino g. 34 ir 36. Būtent viename jų ir būtų statomas trečiasis namas). Rajono taryba šių metų balandžio 30 dienos tarybos posėdyje pritarė bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Jurbarko rajono savivaldybėje, kuris iš dalies finansuojamas pagal 2014-2020 metų ES fondų investivijų veiksmų programą. Įgyvendinti projektą su partneriais – biudžetine įstaiga Adakavo socialinės globos namai, viešąja įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“.

Vyksta pertvarka

Jurbarko miesto S. Daukanto g. 25, ir Gedimino 27 daugiabučių atstovai savo argumentus išsakyti rinkosi ir į rugpjūčio tarybos komiteto posėdžius. Kaip susirinkusiems į penktadieninį komiteto posėdį paaiškino rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kornikaitė, šie sklypai formuoti dėl to, kad rajono svivaldybėje, kaip ir visos šalies savivaldybėse, vyksta institucinės globos pertvarka. „Siekiama, kad tiek vaikai, kurie neturi globos, tiek žmonės su psichikos negalia, negyventų dideliuose uždaruose institucinės globos namuose, o būtų mūsų bendruomenės nariai“, – paaiškinusi, kad šie asmenys dieną naktį būtų prižiūrimi specialistų, bet, kaip ir kiekvienas iš mūsų, jie turi teisę nueiti į parduotuvę, renginius, viešas vietas ir t.t. Taip pat paaiškinta, kad čia apgyvendintų asmenis, kurie nekelia grėsmės.

 Paaiškino, kodėl parinkti tie sklypai

Kaip paaiškino  rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros ir turto skyriaus vedėja Jolanta Šeflerienė, tai bendras Tauragės regiono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas, kurios tikslas – iškeldinti į naujus namus negalią turinčius gyventojus iš Adakavo socialinės globos namų. Pagal tą projektą Jurbarko rajone numatytos 49 vietos ir tam yra statomi Jurbarko mieste trys naujos statybos namus su galimybe jų gyventojams naudotis socialinėmis dirbtuvėmis bei dienos užimto centrais.

Anot J. Šeflerienės, savivaldybė, parinkdama sklypus, turėjo atsižvelgti į reikalavimus, tokius kaip, kad sklypas turi būti iki 20 arų, namas vieno aukšto, pritaikytas neįgaliesiems. „Ir svarbiausia, kad tie namai turi būti statomi gyvenvietėse, kuriose daugiau nei 1 tūkst. gyventojų, prieinamos viešosios paslaugos – dienos užimtumo, asmens sveikatos priežiūros ir t.t.“, – aiškino ji. Kadangi tokių gyvenviečių rajone nėra daug, buvo nuspręsta, kad visi šie namai bus statomi Jurbarko mieste. Statomi namai negali būti vienas šalia kito. Statomų namų skaičius pasirinktas, atsižvelgiant į rajono gyventojų, turinčių psichikos bei protinę negalias, skaičius, bei kuriems reikalingas dėmesys.

Visi trys sklypai suformoti – visoms procedūroms atlikti prireikė penkių mėnesių. Įsakymai rengti projektus gauti kovo pradžioje. Naujiems sklypams formuoti prireiktų dar pusmečio. „Tuo labiau, kad laisvų sklypų Jurbarke kaip ir neturime“, – sakė J. Šeflerienė.

 Bijo dėl saugumo ir turto nuvertėjimo

Jurbarko miesto S. Daukanto g. 25, ir Gedimino 27 daugiabučių atstovų, išklausiusių šios informacijos, argumentai neįtikino. Priešingai. Jie turėjo dar daugiau klausimų ir priekaištų. Jie išsakė savo nuogastavimus – esminiai momentai – saugumas, turto nuvertėjimas, per didelis teritorijos apstatymas – gyventojų žodžiais, neliks bene vienintelės jų žalios zonos. Tikino, kad mieste yra daugiau laisvų sklypų, atokesnėse vietose, kur ir galėtų statyti, nurodydami kaip variantus Barkūnų gatvę, prie Jurbarko šilumos tinklų bei kitas vietas. Piktinosi, kad kodėl jie nebuvo informuoti, kodėl nebuvo su jais tartasi – jie apie planuojamą statyti namą Gedimino gatvėje sužinojo visai neseniai. Priekaištus žėrė ir policijai, tikindami, kad jau dabar ji nesusitvarko su savo pareigomis, o atsitikus nelaimei – nesulauks pagalbos. Anot jų, asmenys su psichikos negaliomis turi, jų žodžiais, „polinkius prie mažų vaikų, seksualinius poreikius prie moterų“, kad toje teritorijoje gyvena daug jaunų šeimų su vaikais. „Kodėl mes, keli tūkstančiai žmonių, turime būti 10-ies žmonių įkaitais, kurie reguliuos gyvenimą, o tėvai nuolat drebės, grįš vaikas iš mokyklos ar ne“, – sakė vienas iš gyventojų.

Anot I. Kornikaitės, sklypo pakeitimas nieko nepakeistų. „Jie laisvai keliaus po miestą. Jie bus mūsų bendruomenės nariai“, – sakė ji, su kuo nenorėjo sutikti gyventojai. „Tikrai pakeis. Mes ne prieš juos, bet netenkina parinkta vieta. Nenorime, kad jie būtų toje vietoje“, – kartojo gyventojai, primindami jau viešoje erdvėje kitose savivaldybėse panašiais atvejais nuskambėjusius argumentus „mes ne prieš neįgaliuosius, bet ne mūsų gatvėje".

Sovietinio lagerio pasekmė

„Mūsų problema, kad esame gyvenę sovietiname lageryje, kuomet nebuvo neįgaliųjų. Neįgalieji būdavo tik užsienyje. Tarybų sąjungoje neįgaliųjų nebuvo, todėl aš žmogiškai suprantu nepasitenkinimą, bet noriu, kad suprastumėte situaciją – niekada nežinai, kada mūsų mama, tėtis, brolis, vaikas gali tapti šiuo asmeniu. Ar mes norėsime jį išvežti? Mes norėsime, kad jis būtų šalia“, – kalbėjo rajono meras Skirmanta Mockevičius, kurio nuomone, ta teritorija, kurioje bus statomi minėti namai, bus sutvarkyta, dar saugesnė. Be to, projektuojant namą gyventojai galės teikti savo siūlymus, siekiant užtikrinti dar didesnį saugumą.

Dar aštriau mero poziciją palaikydamas pasisakė tarybos narys Gintaris Stoškus. „Smurtas mokykloje. Kieno tie smurtaujantys paaugliai? Mūsų paaugliai. Tuos smurtautojus sugaudykime ir į rezervatą. Toliau.  Savo tėvus suvarykime į slaugos ligonines, kad mums būtų patogu, kad šuniui taką turėtume ir kartu su juo iš vienos lėkštės valgytume. O kad tą žmogų integruotume į visuomenę, kad mes jo neignoruotume, tas mums neaktualu. Kiekvienas iš mūsų galime kristi po insulto – ir kokios pasekmės?“, – kalbėjo tarybos narys, pasisakantis, kad negalias turintys asmenys būtų lygiaverčiais bendruomenės nariais, o ne izoliuojami ar įkurdinami atokiau nuo visų.

Išsamiau šia tema bus rašoma „Mūsų laikas“ laikraštyje.