"> "> "> ">
Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Katinėlio Gremio gyvenimo pabaigos istorija. Nuotr. ,,Šiaulių letenėlė".
Erika ŠivickaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Pyktį ir nusivylimą "žmogumi" paslėpus tamsiausioje kertelėje, mes visgi pasidalinsime pamokančia istorija.
Šeštadienio vakaras, gauname skambutį - Dvaro g. partrenktas katinas. Prisegta nuotrauka nepalieka laiko dvejonėms - veikti reikia greitai, nes gyvūnas kenčia.
Atvykus į vietą, sukniubęs kačiukas kruvinoje lapų krūvoje ir aplink stovintys žmonės. Vienas iš jų - kačiuko šeimininkas, jei taip galime jį vadinti. Iš daugiabučio namo, be priežiūros, pasirodo, eilinį kartą išleistas Gremis, namo sėkmingai grįžti nebegalėjo, nes "ar aš lakstysiu jam iš paskos?"
Šis kartas buvo lemtingas. Katinui reikalinga itin skubi veterinaro pagalba, nors šeimininkas prieštaravo, nes anot jo, "viskas jam gerai, medicinoje nusimanau, užteks apiprausti". Ne, tikrai neužteks. Paskatinus šeimininką skubiai vežti kačiuką į kliniką, jis lepteli, jog jokių kontaktų neturįs. Bendromis jėgomis apskambiname visas vet. klinkas, tačiau niekas priimti negali. Katinas vos muistosi, plūstelėjęs kraujas vis labiau apsunkina kvėpavimą. Vienintelė išeitis, vežti gyvūną į prieglaudą bent vaistams nuo skausmo. Saugiai kačiuko kelionei šeimininkas parūpina pirkinių krepšį, nes bokso neturi.
Suteikus pirmąją pagalbą gyvūnas nurimo ir sėkmingai išlaukė ryto. Po rytinės veterinaro apžiūros, prieita prie išvados, jog padėti galimybės nebus, todėl vienintelis sprendimas- paleisti kačiuką ten, kur neskauda.
Informavus šeimininką apie procedūrų eigą, jam sunkiai įšėjo patikėti, jog nieko nebebuvo galima padaryti, tačiau išlaidas sutikęs apmokėti..
Šią istoriją užbaigsime "šeimininko" žodžiais: "Jūs man neleidote būti kartu, kodėl nekvietėte pas veterinarus?" Kaži, ar atskirą pakvietimą dar reikia skirti, kai tavo paties katinas kovoja už gyvybę, kurios tau, žmogau, taip ir nepasisekė išsaugoti.
"Blogai, kad aš jam neužvožiau, visiškai manęs neklausė".
Blogai, kad per tiek gyvenimo metų nepavyko suprasti, kad smurtas ir pakeltas tonas pasaulio nepakeis.
"Buvo iškritęs iš 5-to aukšto, nes laukinis katinas gaudė balandžius".
Ne, jis nebuvo laukinis katinas, dovanotas mūsų dar mažytis, pripratintas prie rankų ir šilumos, o ir lango pats atsidaryti negalėjo.
"Čekius pateikite, už ką aš jums čia moku".
Ką tik sumokėjote daug daugiau - kačiuko gyvybe dėl savo neatsakingumo, ir jokių čekių tuomet neprireikė.
"Atsiprašau, kad jumis netikėjau, galvojau, kad jums svarbu tik užmigdyti".
Mūsų atsiprašinėti nereikia, nes vienintelis, kuris turėtų sulaukti atsiprašymo, tai jūsų paties katinas, kuriuo tik taip tesugebėjote pasirūpinti.
Parengta pagal "Šiaulių letenėlė" informaciją