Kai poilsis nepadeda: gydytoja atskleidė, kas slypi už lėtinio nuovargio ir kaip jį įveikti

Kasdienybė, kurioje kova su nuovargiu tampa nuolatine būsena, nėra normali. Jei net po aštuonių valandų miego jaučiatės taip, lyg po bemiegės nakties, o paprastas pasivaikščiojimas priverčia jaustis išsekusiu, gali būti, kad susidūrėte su lėtiniu nuovargiu.

Ši būklė dažnai slepiasi po kitų sutrikimų simptomais ir ilgai lieka nepastebėta. Vieni ją laiko perdegimo pasekme, kiti – natūralia amžiaus įtaka, tačiau iš tiesų lėtinis nuovargis nėra nei normali būsena, nei neišvengiama kasdienybės dalis. Tai organizmo siunčiamas signalas, kad kažkas negerai – ir svarbu tą signalą suprasti laiku. Apie lėtinį nuovargį, būdus kaip jį atpažinti ir įveikti, pasakoja su „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Negalavimai kiekvienam pasireiškia skirtingai

Lėtinis nuovargis – tai ne tik jėgų trūkumas, bet ir plati nusiskundimų paletė, kuri kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Vieni žmonės kenčia nuo miego sutrikimų – ilgai vartosi lovoje nesugebėdami užmigti, dažnai prabunda naktį ar ryte atsikelia jausdamiesi, lyg būtų miegoję vos kelias valandas. Kiti susiduria su nuolatinėmis dėmesio koncentracijos problemomis, užmaršumu, o dar kiti jaučia įvairius fizinius negalavimus.

„Kai žmogų vargina lėtinis nuovargis, jis nebetoleruoja įprasto krūvio, neturi jėgų atlikti kasdienius darbus, geriau nesijaučia ir pailsėjus. Taip pat dažnai sutrinka miegas, kamuoja nemiga, pabundama neišsimiegojus net po daugiau nei 8 val. miego, dienos metu jaučiamas mieguistumas. Kartais lėtinio nuovargio kamuojami asmenys skundžiasi sąnarių, raumenų, galvos skausmais. Gali atsirasti ir padidėjęs prakaitavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, žiovulys, apetito pokyčiai. Taip pat susiduriama su dėmesio stoka, išsiblaškymu, užmaršumu – kartais imama painioti žodžius, prastai orientuotis aplinkoje, netoleruoti triukšmo, gali atsirasti padidėjęs jautrumas šviesai. Nusiskundimai gali keistis kiekvieną dieną – kartais būna geriau, kartais blogiau. Dažniausiai bendro pobūdžio negalavimai imituoja kokio nors lėtinio sutrikimo eigą, dėl to žmogus išsigąsta ir ieško ligų, o jų neradęs vis tiek nenusiramina. Kartais dėl išsekimo ir nuolatinio nuovargio sumažėja atsparumas virusinėms infekcijoms, prasideda dažni gerklės skausmai, kartojasi peršalimai“, – sako med. dr. V. Ligeikaitė.

Trunka ilgiau nei 6 mėnesius

Medicinos mokslų daktarė priduria, kad nėra vieno specifinio tyrimo, leidžiančio iškart nustatyti lėtinio nuovargio sindromą, tačiau tokius pačius negalavimus gali sukelti nemažai susirgimų, kuriuos būtinai reikia atmesti. Siekiant įvertinti negalavimus, būtina būklę įvertinti individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, negalavimus, praeityje persirgtas ligas. Tiesa, specialistė pabrėžia, kad lėtinio nuovargio sindromą galima įtarti tada, kai nusiskundimai tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius.

„Dažnai pasitaiko, kad negalavimai būna varginantys, bet trunka trumpiau, yra aiškus dirgiklis, provokacinis faktorius – povirusinis, streso ar sezono sukeltas nuovargis. Tokia būklė nėra labai sunki ir visa tai galima nuslopinti greičiau bei paprasčiau. Jeigu savijauta susijusi su sezonų kaita – tai greičiausiai sezoninis (pavasarinis) nuovargio sindromas. Persirgus gripu ar virusine infekcija – tai bus povirusinio nuovargio sindromas. Tačiau jeigu nusiskundimai vargina ilgiau nei šešis mėnesius, nėra kitos aiškios negalavimų priežasties – galima įtarti lėtinio nuovargio sindromą. Bendra savijauta gali būti „banguojanti“ – gali keistis dienos ar kelių dienų eigoje, suintensyvėti po didesnio krūvio. Sprendžiant dėl bet kokios kilmės nuovargio reikia atmesti daug būklių, kurių nusiskundimai gali būti panašūs arba net tokie patys: pavyzdžiui, mažakraujystė“, – aiškina gydytoja.

Norint susigrąžinti energiją teks įdėti pastangų

Mokslininkai vis dar tiria tikslias priežastis, tačiau yra manoma, kad lėtinio nuovargio sindromą gali sukelti neišgydyta virusinė ar bakterinė infekcija, nervų sistemos sutrikimai, traumos ar net įvairios alergijos.

„Ką daryti? Visų pirma, koreguojami provokuojantys veiksniai, pradedama laikytis režimo, sureguliuojamas miegas, parenkamas tinkamas krūvis ir jo apimtys, skatinamas fizinis aktyvumas. Vien ilsėtis neužtenka – būtina skatinti ir grūdinti organizmą atlaikyti krūvį bei stresą. Labai svarbus taisyklingas raumenų darbas, siekiant atstatyti pertemptus, netaisyklingai naudojamus raumenis. Dėl netaisyklingos laikysenos, ilgalaikės statinės pozos darbe pasilenkus prie kompiuterio, būtina atstatyti simetrišką raumenų darbą. Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, idealu – tuo pačiu paros metu gryname ore ir saulės šviesoje. Tai puikus serotonino (laimės ir aktyvumo hormono) sintezės būdas, pagerinantis darbingumą ir pažintines funkcijas. O iš serotonino vakare pasigaminantis melatoninas užtikrina geresnį miegą. Siekiant padidinti krūvio „langą“ labai veiksmingos ir fizioterapinės procedūros – elektros stimuliacija, šviesos terapija, vandens procedūros“, – teigia V. Ligeikaitė.