Kai­my­no kie­me iš­dy­gu­si gar­so ko­lonėlė – ne­ri­mui mal­šin­ti?

Sausį ir va­sarį po­li­ci­jos pa­reigū­nai su­laukė maž­daug po šimtą pra­ne­šimų apie triukšmą Šiau­lių mies­te. Ko­vo ir ba­land­žio mėne­siais, ša­ly­je pra­si­dėjus ka­ran­ti­nui, pra­ne­šimų skai­čius išau­go. Triukš­mu mal­ši­no­me nuo­bo­dulį na­muo­se ar ne­rimą?

Visu pajėgumu – porą valandų per dieną

Į redakciją paskambinęs Vijolių mikrorajone, nuosavame name, gyvenantis šiaulietis pasakojo pirmuosius karantino mėnesius praleidęs taip, tarsi gyventų netoli Vingio parko, kuriame nuolatos vyktų koncertai. Kai iš smalsumo ėmėsi ieškoti, kas gi čia kasdien koncertuoja, nustebo – muzika sklido iš gretimoje gatvėje esančio namo. „Ten, kieme, buvo pastatyta garso kolonėlė. Didelė, kaip pusė manęs. Garsas toks, kad prie jos būtų sunku išsėdėti“, – prisimena vyras.

Šiaulietis sako koncertus kantriai iškentęs, juoba kad kolonėlė visu pajėgumu veikdavo tik porą valandų per dieną. Kaip jautėsi muzikanto kaimynai, vyras nedrįsta spėlioti. Keisčiausia jam, kad iki karantino gyveno ramiai ir tyliai. Dar keisčiau, kad koncertai baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. „Gal žmogus tiesiog vėl išėjo į darbą?“ – svarsto jis.

Savivaldybė: dažniausiai skundžiamasi dėl remonto darbų

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, sausio mėnesį policija sulaukė 111 pranešimų apie triukšmą, vasario mėnesį – 113, kovą – jau 161, balandį – 150, gegužę – 127, birželį – 125.

„Negalėčiau teigti, kad karantino metu padaugėjo triukšmadarių. Bet išvadas darykitės patys“, – sako policijos atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė ir pastebi, kad dažniausiai dėl keliamo triukšmo skundžiasi daugiabučių namų gyventojai.

Tą patį pažymi ir Šiaulių miesto savivaldybės Miesto koordinavimo skyrius. „Daugiausia kreipiasi butų gyventojai. Dažniausias triukšmo šaltinis – remonto darbai. Sulaukiama pranešimų, kad asmenys, atlikdami statybos darbus, nesilaiko nustatytų triukšmo ribinių dydžių gyvenamoje aplinkoje, numatytų higienos normose. Paprastai kreipiasi pagyvenusio amžiaus žmonės arba mamos, turinčios vaikų“, – teigia skyriaus specialistai.

Vasario–kovo mėnesiais miesto koordinavimo skyrius gavo 6 pranešimus (po vieną dėl automobilių ir gyvūnų triukšmo, 4 – dėl statybos darbų). Gavę skundų, į patikrinimus specialistai vyko 5 kartus. Per balandį–birželį gauta 10 pranešimų (po vieną dėl automobilių triukšmo gatvėje ir kartodrome, 3 – dėl muzikos, TV triukšmo, 5 – dėl statybos darbų).

Policija: žmonės atprato komunikuoti tarpusavyje

Savivaldybė pranešimus apie triukšmą gavo per interneto platformą „Tvarkau miestą“, telefonu arba el. paštu. Vienas pranešimas gautas per Savivaldybės priimamąjį.

Tuo tarpu dėl triukšmo paskambinus 112, operatoriai jūsų skundą ne tik užregistruos, bet ir pasiteiraus, ar problemą bandėte spręsti patys. „Policija, paskambinus dėl triukšmo, teiraujasi, ar žmonės bandė patys pasikalbėti su triukšmaujančiais kaimynais todėl, kad kartais tiek ir tereikia, triukšmas liaujasi. Žmonės atprato tarpusavyje komunikuoti ir problemas spręsti patys. Jei būtų kalbamasi, tai policijos pagalbos galbūt ir neprireiktų. O jei tarpusavyje žmonės nesikalba, tai, išvažiavus policijai, triukšmas kartais tęsiamas specialiai“, – aiškina G. Smagriūnienė.

Klinikinė psichologė Šarūnė Vienė taip pat sako, kad reikėtų pradėti ne nuo policijos, o nuo geranoriško kontakto. „Galime su triukšmautoju tiesiog pasikalbėti apie tai, kad blogai jaučiamės, kai jis, pavyzdžiui, garsiai leidžia muziką. Pabandyti susitarti, kad ji bus leidžiama tam tikromis valandomis arba, geriausia, užduoti klausimą pačiam triukšmautojui – kokiu metu tau normalu klausytis muzikos? Tuomet neprovokuosime konfliktiško elgesio, pasipriešinimo: tu man nevadovausi, ką noriu, tą ir darau! Dažniausiai, jeigu su triukšmautoju einame į geranorišką pokalbį, jis irgi elgiasi geranoriškai, galime susitarti“, – pataria psichologė, tačiau priduria: pokalbiui reikia rasti tinkamą laiką, kai triukšmo šaltinis neerzina, kai emocijos atvėsusios.

Psichologė: žmogaus psichika ilsisi tyloje

Pasitaiko atvejų, kad triukšmas iš tiesų nėra toks didelis, kaip pasakoja juo besiskundžiantys asmenys. „Tikrai būna žmonių, kurie yra labai jautrūs triukšmui. Kartais kaimynai, atrodytų, net netriukšmauja, bet žmogus nori visiškos ramybės, o tai dažnai vargiai įmanoma. Su tokiu žmogumi mes mokomės naujų įgūdžių – kaip išbūti su savimi ir su kaimynu, aiškinamės, kodėl taip norisi tylos ir kaip ją sau sukurti“, – pasakoja psichologė.

Susierzinus dėl triukšmo, kurio nepavyksta numalšinti, psichologė pataria atsitraukti, išeiti iš namų ir pabūti tokioje vietoje, kurioje jaučiamės gerai. Jeigu galimybės išeiti iš namų nėra, verta investuoti į kokybiškas ausines, padėsiančias atsiriboti nuo dirgiklių, atsipalaiduoti, klausant mėgstamos muzikos ar kitų garsų.

Beje, triukšminga muzika taip pat yra savotiškas būdas atsipalaiduoti, užsimiršti, todėl Š. Vienės nestebina karantino metu dažniau gaunami skundai dėl triukšmo. Karantino metu daugelis žmonių susidūrė su stipriu nerimu, baime.

„Žmonės neretai renkasi garsią muziką kaip atsipalaidavimo būdą, bet taip iš dalies padaro sau meškos paslaugą. Mokslininkai įrodė, kad žmogaus psichika ilsisi tyloje, susikaupime, jai reikia ramybės. Jeigu tam, kad pabėgtume nuo savo minčių, pasirenkame triukšmą, gauname momentinį atsipalaidavimą, bet mūsų psichika nepailsi, stresas organizme nesumažėja ir vėliau pasireiškia kitais būdais“, – sako psichologė.