Kai meras širsta, moterys verkia

Panašu, kad rajono meras Antanas Kalnius širsta. Kitaip juk nebūtų užvakar vykusio Tarybos posėdžio metu nei iš šio, nei iš to užsipuolęs Savivaldybės vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės, kai ji Tarybos nariams pristatė dvi rengiamo Bendrojo plano plėtros alternatyvas.

Staiga užsiplieskęs meras gana šiurkščiai skyriaus vedėją apkaltino, kad ši į Tarybą atėjo neparuošusi klausimo. Taip šiurkščiai ir taip nepelnytai, kad viešai pažemintos moters stojo ginti net A. Kalniaus komitetietis Vilius Adomaitis.
Šitaip širsti meras turi ko.
Kad ir dėl to, jog ir žaliųjų valstiečių atstovas Stasys Kaniava užsispyrė nepasirašyti naujos valdančiosios daugumos sutarties.
Jo partiečiui Konstantinui Skierui atsisakius Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pareigų, šis postas, pagal ankstesnį koalicinį susitarimą, turėjo likti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Jai Taryboje atstovaujanti Dalia Martišauskienė ir Vitalija Valančiūtė jau vadovauja savo komitetams. S. Kaniava liko vienintelis pretendentas į K. Skieraus vietą.
Pagaliau dažnai priešgyniaujantį K. Skierų nulenkęs A. Kalnius čia sužaidė savo partiją ir vadovauti Ekonominės plėtros ir ūkio komitetui pastatė sau ištikimą liberalą Romualdą Jablonskį. Praradus vieną sutartą komiteto pirmininko postą abi valstietės daug nepurkštavo, tačiau su tokiais A. Kalniaus manevrais nesutinkantis S. Kaniava ant naujai surikiuotos koalicinės sutarties pasirašyti atsisako.
Ir iš valstiečių frakcijos taryboje neišeina. Gaunasi nei šis, nei tas – koalicinę daugumą sudaranti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija yra ne visos sudėties. Išeitų, kad sutartį pasirašę D. Martišauskienė, V. Valančiūtė ir K. Skierus koalicijoje nelabai gali kalbėti frakcijos vardu.
A. Kalniui turėtų būti neramu ir dėl to, kad S. Kaniavos nebegalima laikyti savo sąjungininku. Nors kartu su meru 18 narių turinti valdančioji dauguma dėl pasitraukusio vieno politiko neturėtų sukti sau galvos, tačiau tendencijos – ne kokios.
Balsuojant penki konservatoriai vis dažniau pradėjo išsprūsti iš A. Kalniaus apynasrio. Taip atsitiko ir sprendžiant dėl Nidos gatvės dalies projektavimo įtraukimo į šiemet tvarkomų gatvių sąrašą. Konservatoriams ir vėl persigalvojusiam Vytautui Ročiui balsavus už Nidos gatvę, meras su savo kraštiečiais ir juos remiančiais liberalais surinko tik 6 balsus ir blokuoti gyventojų neįstengė.
Geležine ranka viską kontroliuoti siekiančiam merui tai – rimtas pavojaus skambutis ateičiai. Juo labiau, kai laukia mūšiai dėl nemokšiškai susiūto rajono biudžeto.
Balsavimas dėl Nidos gatvės buvo principinis dar ir dėl to, kad A. Kalnius kryžium gulė, jog Nidos g. atkarpa nepatektų į tarybos sprendimą. Nors tas papildomas 200 metrų ilgio gatvės atkarpos projektavimas biudžetui atsieis vos 6–7 tūkstančius eurų.
Susierzinimo neslėpęs, kad gyventojus ėmė ginti „Švyturys“ ir net populiari televizijos laida, A. Kalnius visiems įrodinėjo, kad nusileidus Nidos gatvės žmonėms bus atverta Pandoros skrynia ir visi kretingiškiai į Savivaldybę pradės plūsti su prašymais dėl savo gatvių tvarkymo.
„Negi dabar gatvių tvarkymo eilė bus sudaroma pagal tai, kas garsiau rėkia?“ – įrodinėjo meras.
Tačiau ar garsiau nerėkia tie, kuriems labiau ir skauda? Kuriems padoresnės gyvenamosios aplinkos sąlygos priklauso pagal toje vietoje pravargtą laikotarpį? Čia gyvenantys kretingiškiai dulkes ryja jau 60 metų. Nemažai jų jau išmirė taip ir neturėję laimės švariais batais sugrįžti namo.
Pagaliau, ar Savivaldybė – ne ta vieta, į kurią gyventojai gali ir privalo ateiti su savo prašymais ir pageidavimais? Tačiau po to, kai vos 6444 rajono rinkėjų dėka smulkusis Kretingos verslininkas A. Kalnius atsisėdo į mero krėslą, gyventojai Savivaldybėje, panašu nėra itin pageidaujami.
„Čia nebėra kuo kvėpuoti. Jei galite, ateikite tik tada, kai bus svarstomas jūsų klausimas“, – šitaip meras vieno komiteto posėdžio metu iš salės išprašė atėjusius kelis Nidos gatvės gyventojus. Nors per Tarybos posėdžius salėje sėdi kelis kartus daugiau žmonių. Ir nieko, neuždūsta.
Meras ciniškai išvarė rajono gyventojus, kurie turi Konstitucinę teisę tiesiogiai stebėti jų pačių išrinktų savivaldos politikų posėdžius. Kuriems tą teisę suteikia ne tik Savivaldos įstatymas, bet ir pačios Kretingos rajono tarybos patvirtintas Reglamentas.
Per metų metus valdžios užguiti žmonės ir išėjo kaip avelės. Nors vėliau, atsitokėję dėl savo nepaaiškinamo nuolankumo, patys purtė galvas – kokią teisę mus turėjo išvaryti.
Kodėl A. Kalnius ir kiti politikai tą kartą gyventojų prašymą vengė svarstyti žmonėms žvelgdami į akis? Gal bijo klausimų, kokiais kriterijais vadovaujantis į tvarkomų gatvių eilę įrašomos kitos gatvės.
Pavyzdžiui, Sodų, kurioje gyvenamųjų namų kvartalą stato „Kretingos krašto“ komiteto rinkiminiame sąraše gana aukštai įrašytos politikės vyras. Menkai tikėtina, kad šis verslininkas neparėmė savo žmonos ir paties komiteto rinkiminės kampanijos.
Ar netrukus po rinkimų įsipareigojus išasfaltuoti gatvę, prie kurios statomi namai jau siūlomi pirkėjams, nepanašu į skolos grąžinimą mokesčių mokėtojų pinigais?
A. Kalnius negali būti ramus ir dėl rajone stringančių projektų. Taip jau norėtųsi pasigirti per kadencijos pradžią nuveiktais darbais, o jų vis nėra. Regis, baigtas Pastauninko parko atnaujinimas po pirmojo stipresnio lietaus bado išlindusiu broku. Bankrutavus rangovui vėl sustojo iki Kalėdų žadėtų Nakvynės namų statyba.
Dabar štai „Litconas“, panašu neatsigręždamas išdūmė iš nebaigto statyti Sporto ir sveikatingumo komplekso. Taip spėriai išdūmė, kad net pastato duris pamiršo užrakinti, palikęs ant stalo numestus svarbius Statybos darbų žurnalus. Šį nusikalstamą rangovo aplaidumą atskleidęs žurnalistas vieno komiteto posėdyje A. Kalniaus netiesiogiai buvo apšauktas nepadoriu, nes girdi, be leidimo užėjęs į svetimą pastatą ir po jį valkiojęsis.
Per 35 žurnalistikos darbo metus dar neteko girdėti, kad savo pareigą atlikęs ir betvarkę atskleidęs žurnalistas ne dirbo, o valkiojosi. Gal ir į Savivaldybę kasdien ateinantis A. Kalnius po ją paprasčiausiai valkiojasi?
Vos ne garantuodamas, kad „Litconas“ į statomą kompleksą sugrįš ir tęs darbą, meras vėl save stumia į kampą, kaip ir su Nakvynės namų pabaigtuvėmis.
O jei iš tikro nebesugrįš? Tuomet vėl meras širs, savo pyktį išliedamas ant Savivaldybės darbuotojų ir jas vėl virkdys.

Švyturio laikraštis