PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Gegužės 14 d. 10:00

Kai lydi dainos ir muzika

Kaunas

Nors V. Petkus nesimokė muzikos, jis gali pagroti tiek iš klausos, tiek iš natų.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


83549

Kai Žiežmarių kaimo kapeloje „Žiežmara“ grojantis Vaclovas Petkus nuvažiuoja pas gimines ar prie vaišių stalo susėda jo šeima, skamba tik žemaitiška tarmė. Ir nors jų jauniausias sūnus Vytautas gimė Žiežmariuose, jis puikiai moka tėvų žemaitišką tarmę. Šeima mėgsta ne tik žemaičiuoti, jie per Kūčias gamina žemaitišką cibulynę ir spirgynę, o per jubiliejus traukia žemaitiškas dainas.

imaget82u1z.png

image2ctv1z.png

Ką jau moka ir myli sutuoktiniai – tai saviveiklą. Vaclovas Petkus groti armonika, pabandė, kai šį instrumentą gavo iš senelio dovanų. Senelis, nors nebuvo muzikantas, rusų kareivių iš važiuojančios mašinos išmestą armoniką laikė anūkui.

Vaclovas pramoko groti būdamas tremtyje. Ten jis su klase pasirodydavo, vaikinas net buvo kviečiamas mokytis muzikos mokykloje. „Bet tėvai neleido, nei Krasnojarsko krašte, nei Lietuvoje“,- prisimena V. Petkus. Tačiau, kai grįžo į Lietuvą, vaikinukas jau smagiai grojo šokiams, draugams. Žemaičiai nuo Skuodo krašto Vaclovas ir Onutė jau seniai gyvena Žiežmariuose.

Sutuoktiniai susipažino ir šeimą sukūrė Žemaitijoje. Vaclovas tuomet mokė vaikus rusų kalbos, o Onutė buvo biologijos mokytoja. Po metų draugystės Kaukolikų kaimo mokyklos pedagogai sumainė žiedus.

Ten gavo kambarį, buvo aprūpinti malkomis ir galėjo kurti ateitį. Po kiek laiko jauna šeima išvyko gyventi į Mosėdį. Kai vyriausia dukra Rasa, paveldėjusi muzikinius gabumus ir klausą iš tėvų, panoro mokytis Vilniaus K. Čiurlionio meno mokykloje, šeima pasirinko Kaišiadorių rajoną, kad būtų arčiau dukros. Onutė Petkuvienė labai mėgsta dainuoti.

Dirbdama Mūro Strėvininkų mokykloje, kitur, dainavo. Dainavo chore, dainavo duetu. Moteris sako, kad gražiausiai jos balsas dera su Rasos. Vidurinysis šeimos vaikas – Šarūnas – groja gitara, dainavo chore „Ave Vita“. Ir dabar vyras šoka linijinius šokius, nenutolsta nuo muzikos. Vaclovas ir Onutė – aktyvūs saviveiklininkai. Sutuoktiniai prisimena, kad J. Krinicko kapela užgimė jų bute.

Ji augo, plėtėsi, iki šiol V. Petkus yra ištikimas kapelos muzikantas. Onutė dainuoja Žiežmarių bažnyčios chore, lanko L. Kaulakienės vadovaujamą moterų ansamblį. Ji sako, kad jei nebūtų įdomu, nebūtų sielai malonu, tikrai niekas nepriverstų lankyti repeticijų, vykti į Dainų šventes.

Tiek Vaclovas, tiek Onutė, nors nebaigę muzikos mokslų, skaito natas. Jie mielai groja ir dainuoja savo draugų šventėse, mama duetu yra dainavusi ir su Rasa, ir su Šarūnu. Onutė prieš kelis metus subūrė pažįstamus žemaičius ir surengė žemaitišką vakaronę.

„Atsiliepimai buvo geri, žmonės lyg norėjo artimiau bendrauti, dažniau susitikti, tačiau jaunesni nieko nedarė, man jau per sunku, taip viskas ir liko“, - apgailestauja Onutė Petkuvienė. Vyriausioji dukra, išvykusi gyventi į Airiją, kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo Kill , o miesto bažnyčios chorui, kolektyvas lankėsi ir Lietuvoje. Neseniai Onutė Petkuvienė buvo organizatorė, kad Žiežmarių bažnytinis choras išvyktų svečiuotis į Airiją, kur gyvena jos dukros Rasos ir sūnaus Šarūno šeimos. Lietuviai buvo gražiai priimti, puikiai pasirodė kaip choras.

„Esame laimingi, kad jau būdami pensininkai, turime ne tik 6 anūkus, bet ir mielą širdžiai užsiėmimą – saviveiklą“, - sako Vaclovas ir Onutė.

Virginija Šimkūnienė

Autorės ir asmeninio albumo nuotr.

imagea6fn1z.png