Kai kurie rajono ūkininkai nukentėjo nuo liūčių, bet paramos kol kas neprašo

Prašniokštusios liūtys ir iki šiol nesiliaujantys lietūs žemdirbius varo į neviltį. Devynmyliais žingsniais į priekį skubantis drėgnas ruduo kol kas jiems neduoda baigti paskutinių derliaus nuėmimo, žemės arimo ir žiemkenčių sėjos darbų.
Dėl liūčių ir potvynių Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremalią situaciją. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas viešojoje erdvėje tvirtina, kad Lietuvoje apsemta daugiau kaip 140 tūkstančių ha pasėlių ir dėl to atskiruose rajonuose yra nenuimta iki 50 proc. derliaus, o vertinant visos Lietuvos situaciją, nenuimta yra daugiau kaip 30 proc. derliaus.
Dėl to Lietuva prašo Europos Komisijos iš ES biudžeto skirti paramą nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų nuostoliams kompensuoti. Žemdirbių patirti nuostoliai dėl šių metų derliaus praradimo, pirmųjų 13 rajonų duomenimis, vertinami net 40 mln. eurų.

Raginami pateikti žinias apie žuvusius pasėlius

Siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, Žemės ūkio ministerija iki lapkričio 1 dienos planuoja surinkti informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus – dėl reikalingų duomenų kreiptasi į visų rajonų savivaldybių administracijas. Iki lapkričio 1 dienos Žemės ūkio ministerijai turėtų būti pateikti galutiniai duomenys apie savivaldybių teritorijose žuvusių pasėlių plotus – tik tada bus galima aiškiai įvardyti savivaldybes, kuriose patirti didžiausi nuostoliai. Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko tvirtinimu, surinkti duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemdirbių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo.\

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus. Savivaldybės specialistai ūkininkui padės užpildyti reikalingą pateikti pažymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri, gavusi žemės ūkio veiklos subjektų užpildytą pažymą, fiksuoja žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus. Vėliau pagal pateiktą pažymą atliekamas žuvusių pasėlių patikrinimas ir surašomas aktas. Svarbu tai, kad informaciją savivaldybėms gali pateikti tik deklaravusieji pasėlių plotus pagal rūšis, priskirtas prie I ir II grupės pagal žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių.

Pasidomėjus, kokia situacija yra mūsų rajone, ar didelių nuostolių dėl liūčių patyrė Lazdijų krašto ūkininkai, rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras teigė šiuo metu negalintis pasakyti tikslių nuostolių. Jo tvirtinimu, dabar ši informacija renkama. Anot vedėjo, prieš savaitę buvo paprašyta rajono seniūnijų žemės ūkio specialistų, kad jie pateiktų duomenis apie tai, kiek žemdirbiai pateikė prašymų dėl žuvusių pasėlių plotų, prašydami kompensuoti liūčių padarytus nuostolius. Seniūnijų specialistai atsakė, kad kol kas nesikreipė nė vienas ūkininkas. ,,O kaip pasikeis duomenys, kai visą savaitę lyja, paaiškės spalio 23 dieną, kai gausime visą informaciją iš rajone esančių seniūnijų, tada bus aišku, kokia situacija yra mūsų rajone“, – sakė A. Pipiras.

Kalbintas Kapčiamiesčio seniūnijos vyresnysis specialistas Gediminas Jančiulis sakė, jog kol kas nė vienas ūkininkas dėl žuvusių pasėlių plotų nesikreipė, nors laukuose dar likę nenuimto derliaus. Jo teigimu, žemdirbių patirti nuostoliai iki spalio 23 dienos bus išaiškinti. Nors daugelis įsivaizduoja, kad Kapčiamiesčio smėlingose žemėse padėtis turėtų būti tikrai nekritinė, G. Jančiulis tvirtino, kad Jančiulių kaime esančiose lygesnėse vietovėse, ypač pievose, esą jau plaukte plaukia vanduo. Jis pats teigė automobiliu sunkiai privažiuojantis lauką, kuriame ganosi nuosavos karvės. Taip pat neįstengiantis ir išmėžti tvarto, nes prie pastato negali privažiuoti jokiu krautuvu.

Neužregistruotas nė vienas prašymas

Šventežerio seniūnijos vyresnioji specialistė Danutė Grėbliūnienė tvirtino, kad dar oficialiai neužregistruotas nė vienas prašymas dėl nuostolių už žuvusius pasėlius atlyginimo, bet jau kalbėjo su didžiaisiais ūkininkais Alma Rutkauskiene bei Virginijumi Kazlausku. Jie patyrė nuostolių, bet dar nenurodė, kokie plotai nukentėjo, ir nepateikė duomenų. ,,V. Kazlausko nukentėjo bulvių plotai. A. Rutkauskienė dabar išvykusi, todėl nuostoliai dar neaiškūs. Kiti ūkininkai didelių nuostolių nepatyrė, sakė, kad kai kurių mažų plotelių javų nenukūlė, bet nuostoliai nedideli, todėl prašymų seniūnijai nepateikė. E. H. Jastramsko ūkyje irgi nedideli plotai nukentėjo. Šis ūkininkas taip pat nesikreips paramos dėl žuvusių pasėlių atlyginimo“, – pasakojo D. Grėbliūnienė, pridūrusi, kad Dzūkija kalnuota, taigi nukentėjo nedideli pasėlių plotai, o kitur respublikoje padėtis tikrai kur kas blogesnė.

Seniūnijose surinkti duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemės ūkio veiklos subjektų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo. Taip pat šie duomenys galimai bus panaudoti sprendžiant dalinio patirtų nuostolių atlyginimo klausimus. Taigi, ar žemdirbiai gaus kompensacijas – dar didelis klaustukas.

,,Jei ES nuspręs kompensuoti nuostolius ir skirs lėšas Lietuvai, tai ir ūkininkai gaus kompensacijas“, – tvirtino seniūnijos vyresnioji specialistė.

Buvo įdomu sužinoti, kaip pavyko derlių nuimti rajono ir šalies gyventojus ekologiškomis kruopomis, miltais, kita produkcija aprūpinančiai Šventežerio seniūnijos ūkininkei Agnei Juknevičienei. Ji sakė, kad dar nenuimti grikiai, bet tikisi jų derlių sudoroti, kai nurims lietūs. Tik, aišku, drėgmė kokybės grūdams neprideda. ,,Pas senelį E. H. Jastramską dar likusios nenuimtos saulėgrąžos. Per visus šituos lietus mus gelbėja jo džiovykla. Jei tik kombainas įvažiuoja į lauką, tai mes ir dorojame derlių, ir džioviname viską iš karto. Dėl to nepatyrėme didelių nuostolių. Pagaliau mūsų plotuose įvairuoja kalneliai ir kloniai, tai visada pavyksta kur nors imti derlių. Jei sausa, pasėlius imame kloniuose, kai šlapia – nuo kalnelių. Taigi esame nusiteikę optimistiškai. Tiesa, dar iki šiol nepavyko pasėti spelta kviečių. Tikimės, gal kitą savaitę pavyks tai padaryti. Pernai irgi juos vėlai sėjome, visą mėnesį nedygo, galvojome, kad liksime be spelta kviečių. Žiūrime – gruodžio mėnesį išsikalė daigeliai. Ir puikiai užaugo, ir vėliau derėjo. Matyt, gera veislė. Taigi ir dabar turime vilčių, kad viskas bus gerai, kad tik neatšaltų oras. Mūsų šeima nesikreips dėl nuostolių atlyginimo, nes jie – nedideli. Matau, kokia prasta situacija visoje Lietuvoje. Kitiems ūkininkams iš tikrųjų kur kas labiau reikia paramos nei mums“, – tvirtino A. Juknevičienė.

Hektaras kopūstų išmirko vandenyje

Seirijų seniūnijos vyresnioji specialistė Elvyra Jasinskienė teigė, kad seniūnijoje yra dar nenuimto derliaus daubose, kur šlapia. Taip pat kai kur matosi ir apleisti pasėlių plotai. Tačiau kol kas dar nė vienas ūkininkas nepareiškė noro gauti kompensacijos už žuvusius pasėlius. Anot E. Jasinskienės, dabar žemdirbiams didelė problema – žiemkenčių sėja. Dėl lietaus negalima įvažiuoti į laukus ir pasėti žieminių javų. Paklausta, kokį didžiausią seniūnijos ūkininką būtų galima pakalbinti, kuris dar ima daržovių derlių, ji minėjo ūkininką Arūną Žėką, pridurdama, kad Arūnas yra labai pavyzdingas ir atsakingas savojo ūkio puoselėtojas.

Ūkininkas sakė nukentėjęs nuo liūčių, dar nenuėmęs viso derliaus. Laukuose dar liko 7–8 hektarai bulvių. ,,Visų paimti nepavyks, žemesnėse vietose turbūt jau nenukasime. Plotus, esančius ant kalniukų, galbūt dar pasiseks nukasti. Iš dviejų hektarų kopūstų irgi liko tik vienas hektaras, kiti išmirko vandenyje“, – tvirtino ūkininkas. Paklaustas, ar kreipsis dėl žuvusių pasėlių kompensavimo, sakė, kad dar nežino, kaip elgsis. Juk yra žmonių šalyje, kurie labiau nukentėję, yra dar nenusikūlusių javų. ,,Mes, kai kūlėme paskutinius vasarinius kviečius, irgi jau klasės nebuvo, bet nesėdėsi ir neverksi. Aukštaitijoje, kai pasižiūri, baisu, kas darosi. Jų bėdos kur kas didesnės“, – kalbėjo A. Žėkas.

Tikėkimės, kad kiti metai bus geresni, bandžiau paguosti, o Arūnas tik nusišypsojo ir tarė: ,,Viltis žinome, kieno motina yra... Taigi, kaip bus, taip bus gerai“.

Krosnos seniūnijos vyresnioji specialistė Regina Alavočienė informavo, kad niekas dėl žuvusių pasėlių į seniūniją nesikreipė. Anot jos, daugmaž visi ūkininkai savo derlius jau susitvarkę. Yra keturi didieji ūkininkai, kurie deklaruoja daugiau kaip 50 ha grūdinių kultūrų pasėlių ir seniūnijoje teikia statistikos žinias nuo rugpjūčio 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos kas savaitę, o paskui – kas ketvirtį. Jie nė vienas nesiskundė, kad turi problemų dėl žuvusių pasėlių.

Tik vienas žemdirbys Ramanavo kaime, R. Alavočienės teigimu, dar nenusikūlęs visų vikių, nes, matyt, vėlokai pasėjo, o buvo lietingas oras, todėl laiku neprinoko. Kaip ir kitose rajono vietovėse, seniūnijos gyventojai vargsta dėl apsemtų pievų. Melioracijos įrenginiai Krosnos seniūnijoje jau pasenę, prastai veikia, o lyja vis dar kiaurą parą.

Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“