PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2023 m. Rugpjūčio 25 d. 08:44

Kai jautiesi tarsi stovėtum ant bedugnės krašto, o tavo veidą puošia plati šypsena. Žvelk giliau!

Šiauliai

„Svarbiausia – kalbėtis!“ – ambasadoriaudama ragina Renata. ( Astos Ivoškienės nuotr.)

EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


276226

Po netikėtos Cezario pjūvio operacijos pogimdyminės depresijos užklupta Ona visą psichologinės būsenos siaubą išgyveno užgniaužusi savyje, kankinama minčių: „Aš netikusi, kodėl ne pati pagimdžiau, aš silpna.“ Kai artimieji – mama, vyras – džiaugėsi į pasaulį atėjusiu sveiku naujagimiu, ji taip ir neišdrįso pasidalyti kankinančiais savo išgyvenimais ir su, kaip dabar yra įsitikinusi, depresija po gimdymo dorojosi pati.

Bijojo atsiverti

„Buvo sunku, emocijos buvo stiprios, jaučiausi vieniša, net būdama tarp žmonių. Kankino nesaugumas, dingęs džiaugsmas. Didžiausias nepatogumas buvo išbūti pačiai su savimi“, – atvirauja moteris. Ji apie tai neprasitarė net patiems artimiausiems, bijojo būti nesuprasta, sumenkinta. Apie savo problemas prabilo tik po 3 metų. Tada teko iš kitų išgirsti: „Kokia čia jau problema, visoms taip būna, prisigalvoji čia problemų“, tačiau tvirtina dabar jau dėl jų nesiskaudinanti, nes jaučiasi drąsiai, nesigėdija kalbėti apie patirtus psichikos sveikatos sunkumus.

Ji prisimena psichologinių sunkumų patyrusi ir paauglystėje, kai jai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, kuri, matyt, ir „išlindo“, tik kita forma, po neplanuota eiga pasisukusio gimdymo. Tik praėjus gerokai laiko po sudėtingo pogimdyminio laikotarpio, ji suprato, kad tiek vidinės nuostatos, tiek visuomenėje vyraujantys klaidingi įsitikinimai stabdė ją nuo atvirumo ir kreipimosi pagalbos, ir tikina: „Dabar daugiau kalbėčiau su šeima, prašyčiau supratimo ir išklausymo. Kreipčiausi į psichoterapeutą pagalbos. Dabar turiu tam resursų, tad viskas būtų geriau.“

Šiuo metu Ona savanoriauja Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvoje „Žvelk giliau“ ir, dalydamasi savo išgyventa patirtimi, skatina žmones pagalvoti, o kaip jie jaustųsi, būdami tokioje situacijoje. Niekada niekas nežino, kokios sveikatos problemos gali ištikti. O žmogiškumas ir palaikymas yra svarbus. „Žvelkite į žmones nesmerkdami ir neteisdami, nes tai nepadeda jiems sveikti“, – ragina ji.

Depresija po gimdymo nėra išlepusių ir tingių moterų priedanga

Kad psichikos sveikatos sunkumai gali užklupti bet ką, atskleidžia ir kitos psichikos sveikatos ambasadorės Renatos istorija. Ji ištekėjusi, turi du 6 m. ir 8 mėn. sūnelius, baigusi dvejas bakalauro ir vienas magistro studijas ir šiuo metu dirba visuomenės sveikatos srityje.

Psichikos sveikatos sunkumai jai pasireiškė susilaukus neišnešioto vaikelio. Sūnus buvo planuotas, labai lauktas, tačiau Renatos nėštumo metu onkologine liga susirgo artimas žmogus. Šis laikotarpis buvo emociškai labai sunkus visai šeimai ir nėštumo džiaugsmas buvo nustelbtas, besirūpinant mirštančiu artimuoju. „Sunkiausia buvo pripažinti, kad man pačiai reikalinga pagalba, rūpinantis neišnešiotu kūdikėliu, šeima ir namų ūkiu, o dar tais metais įstojau mokytis. Norėjosi apimti visus namų kampus, visais pasirūpinti ir viską spėti, tačiau galiausiai apleidau save ir savo poreikius“, – pasakoja Renata.

Prašyti pagalbos net pačių artimiausių jai buvo gėda. „Maniau, kad visais laikais moterys gimdė vaikus, rūpinosi ūkiu, namais ir niekada garsiai nesiskundė, tai negi aš, susilaukusi vieno kūdikio, neturėdama didžiulio ūkio, o dar esant sunkiam ligoniui namuose, turiu teisę skųstis? – prisimena Renata. – Taip pat teko ne kartą girdėti, kad pogimdyminė depresija yra išlepusių ir tingių moterų priedanga, nes pačios vaikų nori, o paskui dejuoja, kad neišsimiega, nepavalgo ir pan. Tad, susidūrus su emocine krize, tiesiog į galvą lindo būtent tokios mintys ir nebesinorėjo su niekuo apie tai kalbėti.“

Deja, kuo labiau bandė su viskuo susitvarkyti pati, tuo emociškai darėsi sunkiau. Taip tęsėsi metus, kai tiesiog pervargo, vis dažniau ėmė pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, tuomet sustojo ir nusprendė tapti sau ir kitiems atvira. Psichikos sveikatos ambasadore tapusi Renata atvirauja: „Pradėjus garsiai kalbėti, jau nebebuvo gėda ar nepatogu, baisus tik pirmas kartas.“ Išlipti iš emocinės duobės jai padėjo muzika, gilūs apmąstymai, meditacija. Šiandien visi jai artimi žmonės, net kai kurie kolegos žino, koks buvo sunkus laikotarpis bei kad pavyko jį įveikti, prašant pagalbos ir kalbantis apie sunkumus atvirai.

Svarbus išklausymas ir pagalba

Abi moterys, kaip susitarusios, tvirtina, kad joms ypač svarbu kalbėtis su žmonėmis, kurie turi neigiamų išankstinių nuostatų į psichikos sveikatos sunkumus ir bandyti jas keisti per savo patirties dalijimąsi. Juk dažnai būna, kad viduje jautiesi tarsi stovėtum ant bedugnės krašto, o išoriškai tavo veidą puošia plati šypsena. Kaip tada svarbu, kad kas nors pastebėtų tavo tikrąją vidinę jauseną ir išklausytų ar pasiūlytų bet kokią pagalbą.

Svarbu ne tik turėti žinių apie emocinę ir psichinę sveikatą, bet ir keisti netinkamas nuostatas į psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo rugsėjo pradeda antrąją projekto „Psichologinis pasirengimas šeimai“ nemokamų mokymų ciklo dalį. Projekte planuojami grupiniai dailės terapijos užsiėmimai moterims „Pamilk savo kūną iš naujo“, taip pat visai šeimai skirtos patyrusių specialisčių – psichologių, naujagimių gydytojų, gimdymo dulų ir žindymo konsultančių – bei visuomenės sveikatos specialisčių paskaitos.

Psichikos sveikatos ambasadorių projektą Šiauliuose vykdo Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras.

Reklama