Kai darbdavio portretas – „Kiek turiu, tiek pervedu“

Šiauliai

Konfliktai. Dažniausiai darbo ginčai kyla dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų (atostogų kompensacijos, dienpinigiai ir pan.). Darbdaviai paprastai kreipiasi dėl žalos išieškojimo iš darbuotojų. jarmoluk nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

30481

Neišmokėtas atlyginimas ir tušti darbdavio pažadai taip supykdė šiaulietį, kad šis nusprendė apie tai pranešti ne tik darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), bet ir žurnalistams. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus DGK pirmininkas Mantas Leščiauskas sako, kad dėl analogiškos priežasties į komisiją kreipiasi didžioji dauguma darbuotojų. Jų pateiktų prašymų skaičius nuolatos auga, sudėtingiausi atvejai pastebimi statybų ir transporto sektoriuose.

mantas-lesciauskas-cmyk.jpg

„Ar čia toks atlyginimas?“

Praėjusių metų rugpjūtį minėtasis šiaulietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) įsidarbino vienoje Šiaulių įmonėje baldžiumi. „Pirmus tris mėnesius viskas buvo kaip ir normaliai, atlyginimą įprastai mokėdavo mėnesio pabaigoje, plius minus 20 d. Tada atėjo gruodis ir atlyginimo nesulaukė niekas. O juk šventės ant nosies“, – prisiminė jis.

Šiaulietis nedelsdamas susisiekė su įmonės direktore. Šioji paaiškino, kad dabar neturi pinigų, tačiau pažadėjo artimiausiu metu sumokėti. Pažadą tesėjo, bet tik iš dalies: prieš šventes į vyriškio sąskaitą pervedė kelis šimtus eurų, nors jo atlyginimas buvo kur kas didesnis. „Vėl skambinu direktorei, klausiu, kaip suprasti? Ar čia toks atlyginimas? Direktorė atkirto, kad kiek turėjo, tiek ir pervedė. Pažadėjo, kad po Kalėdų gausiu likusią dalį“, – pasakoja vyras ir priduria, kad pinigų sulaukė tik po Naujųjų metų. Ir tai ne visų.

Darbdaviai komisijos nebijo

Neapsikentęs tokios tvarkos, šiaulietis parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Netrukus bus mėnuo, kai nebedirba įmonėje, tačiau šioji vis dar skolinga. Vyriškis ketina kreiptis į DGK, tačiau buvusių darbdavių tai negąsdina: „Sakė, kreipkis, užtruks dar ilgiau, kol mes pateiksime visus dokumentus. Kitam darbuotojui pasiteiravus, kada bus pinigai, nes irgi kreipsis, direktorės vyras necenzūriniais žodžiais atkirto, kad negausi tu jokių pinigų, gali kreiptis, kur nori.“

Šiaulių skyriaus DGK pirmininkas M. Leščiauskas sako, kad darbo ginčą komisija privalo išnagrinėti per 1 mėnesį nuo pareiškimo datos, todėl darbdaviai neturi galimybės vilkinti proceso. Tiesa, išimtiniais atvejais, kai nėra objektyvios galimybės išnagrinėti ginčą per minėtą laikotarpį, šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Jis taip pat pažymi, kad kreipimasis į komisiją dažnu atveju duoda rezultatų. Šiaulių apskrityje visiškai patenkinama daugiau nei pusė prašymų. 20 proc. patenkinama iš dalies, tiek pat – nepatenkinama.

Prašymų padaugėjo 20 procentų

– Kaip suprantu, šiauliečio, kuriam atlyginimas buvo mokamas ne laiku ir ne visas, istorija jūsų nė kiek nestebina?

– Tikrai taip. Darbuotojai – pagrindiniai darbo ginčų iniciatoriai. Per 2017 m.
respublikiniu mastu buvo pateikta daugiau nei 6,7 tūkst.
prašymų, Šiauliuose – 434 prašymai. 94 proc. prašymų teikė darbuotojai. Dažniausiai darbo ginčai kyla dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų (atostogų kompensacijos, dienpinigių ir pan.). Darbdaviai paprastai kreipiasi dėl žalos išieškojimo iš darbuotojų.

Beje, po naujojo darbo kodekso įsigaliojimo, praplėtusio komisijos kompetencijas, taip pat nagrinėjame prašymus dėl neteisėto atleidimo, diskriminacijos, neturtinės žalos. Tokių bylų nėra daug, bet pamažu atsiranda. Pavyzdžiui, esame pripažinę diskriminaciją dėl lyties, kai darbdavys neteisėtai atleido nėščią moterį.

– Prašymų daugėja ar mažėja?

– Tik daugėja. Lyginant 2016 m. ir 2017 m., prašymų skaičius išaugo 20 proc. Manyčiau, tam įtakos turi tai, kad kreiptis į DGK yra pakankamai paprasta, tai nieko nekainuoja. Teisme yra griežtesnės procedūros, privalo būti suformuoti tikslesni reikalavimai, be to, laimėjusi šalis gali prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies. Naujajame darbo kodekse aiškiai pasakyta, kad komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tad jeigu ir nepavyks įrodyti savo teisybės, išlaidų nepatirsite. Galėčiau pridurti, kad 2017 m. Šiaulių apskrityje besikreipiančiųjų naudai priteista daugiau nei 400 tūkst. Eur.

– Ar įmanoma laimėti ginčą darbuotojui, kurio realios darbo sąlygos nesutampa su nurodytomis darbo sutartyje?

– Tai ganėtinai sudėtinga. Darbdaviai tokiose situacijose paprastai teigia, kad buvo dirbama pagal tokias sąlygas, kokios nurodytos darbo sutartyje. Jei darbuotojas pasirašė darbo sutartį su vienomis darbo sutarties sąlygomis, o dirbo pagal kitokias, jam reikės įrodyti, jog buvo būtent taip, kaip jis sako. Įrodymais gali tapti liudytojų parodymai, elektroniniai susirašinėjimai, garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos ir kt.

Dažnai iš darbuotojų girdžiu, kad jie žodžiu sutarė viena, o pasirašė visai ką kita. Arba iš viso nežinojo, ką pasirašo. Pavyzdžiui, grįžta tolimųjų reisų vairuotojas iš komandiruotės, jam paduodama šūsnis popierių. Jis rašosi ant visų, net neskaitęs arba perskaitęs ir nesupratęs. Tarp tų dokumentų gali būti kasos išlaidų orderiai, įrodantys, kad darbuotojas gavo pinigus į rankas, kad jam kompensuotos išlaidos. Kai vėliau kyla ginčas ir darbuotojas sako, jog negavo jokių pinigų, darbdavys DGK pateikia dokumentus su parašais, teigdamas, kad su darbuotoju atsiskaitė grynaisiais. Komisijai gali atrodyti, kad darbuotojas nuoširdus ir sako teisybę, bet įrodyti nėra kaip. Mano patarimas – visuomet perskaitykite ir įsigilinkite į dokumentą, ant kurio pasirašote. Jūsų parašas rodo, kad su dokumentu susipažinote ir jo turinys jums aiškus.

– Užsiminėte apie tolimųjų reisų vairuotojus. Kokių profesijų atstovai dažniausiai kreipiasi į DGK?

– Paanalizavus prašymų turinį, galima išgryninti kelias bylų dėl neišmokamo darbo užmokesčio problemas, t. y. priežastis, dėl ko kyla ginčai. Vienos bylos yra tiesiogiai susijusios su sunkia darbdavių finansine padėtimi. T. y. nesiseka verslas, darbdavys negali sumokėti darbuotojams. Dėl tokios priežasties į DGK kreipiasi įvairių profesijų darbuotojai.

Kiti ginčai kyla dėl to, kad žodžiu sutartos darbo apmokėjimo sąlygos skiriasi nuo įformintų rašytinėse darbo sutartyse. Dėl tokių nesutarimų bylas dažniausiai inicijuoja darbuotojai iš transporto ir statybų sektorių. Jų darbo sutartyje paprastai būna nurodytas minimalus darbo užmokestis arba artimas jam, nors darbuotojai teigia, kad jų atlyginimas priklauso nuo konkrečios užduoties, kvadratūros, komandiruotėje išbūto laiko ir t. t.

Lietuvaičiai kenčia ir mėnesius, ir metus

– Galėtumėte įvardyti tas Šiaulių įmones, dėl kurių dažniausiai skundžiasi darbuotojai?

– Sąlyginai daug, t. y. daugiau nei 10 prašymų, per 2017 m. gavome dėl UAB „Verpstas teks“, UAB „Šiaulių duona plius“, UAB „Metaloidas“ ir „Minaičių“ ŽŪB.

Tik norėčiau pasakyti, kad darbdaviai, dėl kurių kreipiasi darbuotojai, nebūtinai yra piktybiški. Kai kurių įmonių vadovai patys pripažįsta, kad nesumoka, kad neturi pinigų.

– „Neturiu pinigų“ – anoks pasiteisinimas. Jeigu atlyginimo negavęs darbuotojas laimi ginčą, kas gresia darbdaviui, nevykdančiam arba negalinčiam vykdyti DGK sprendimo?

– DGK sprendimas turi būti įvykdytas per mėnesį, nebent darbo ginčas buvo perduotas nagrinėti teismui. Įsiteisėjus sprendimui, darbuotojas arba darbdavys įgyja teisę kreiptis į antstolius – jie išieško priteistas sumas, jeigu reikia, areštuoja turtą.

Naujasis darbo kodeksas taip pat numato sprendimų darbo bylose nevykdymo pasekmes. DGK gali paskirti darbdaviui iki
500 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo savaitę, pradedant nuo sprendimo įsigaliojimo. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

– Sakoma, kad lietuviai – kantri tauta. Ar ilgai darbuotojai kenčia, negaudami atlyginimo?

– Paprastai ginčai kyla dėl neišmokėtų paskutinių kelių mėnesių atlyginimų, nors būna visko. Pavyzdžiui, dabar į mus kreipėsi asmuo, kuriam atlyginimo nemokėjo dvejus metus. Aišku, jis dirbo ne pilnu etatu ir ne vienoje įmonėje.

Iš tikrųjų yra nustatyti kreipimosi į DGK terminai. Kreiptis reikėtų per 3 mėnesius nuo sužinojimo, kad pažeista darbuotojo arba darbdavio teisė. Jeigu pažeidimas susijęs su neteisėtu atleidimu, neteisėtu nušalinimu arba kolektyvinių sutarčių nuostatų pažeidimais, kreipimosi terminas dar trumpesnis – 1 mėnuo. Jeigu kreipsitės, praėjus ilgesniam laikui, tuomet reikės pagrįsti, kodėl nepadarėte to anksčiau. DGK vertins, ar pateiktos priežastys yra pakankamai svarios atstatyti terminą ir išnagrinėti ginčą. Senaties terminas, kuomet darbuotojas turi teisę apginti savo pažeistas teises, yra treji metai.

Aš manyčiau, kad keli mėnesiai be pajamų – pakankamai ilgas laikotarpis. Bet darbuotojai vis tiek laukia, tiki darbdavio pažadais. Tikriausiai tai patvirtinta kantrios šalies įvaizdį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt