Kadetų mokyklos transformacija: investuos į kultūrą

Klaipėda

PRIEŠ. Kai kurie vietos gyventojai nepritaria sumanymui rekonstruoti buvusią mokyklą į Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą. © Jono STASELIO nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

116762

Pirmosios jūrų kadetų mokyklos pastatą Juodkrantėje per dvejus metus ketinama rekonstruoti ir įrengti jame modernų Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą. Tačiau pirmadienį pristatyti projekto sprendiniai džiugina ne visus. Vietos gyventojai piktinasi prarandantys sporto salę ir aikštyną, teigia, kad projektas – netvarus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pažymėjo, kad jos vadovaujama įstaiga liko paskutiniu parku šalyje, neturinčiu lankytojų centro.

Nusprendė ministerijos

„Parke per metus apsilanko 10–12 tūkstančių žmonių. Šiuo metu turime tik labai nedideles patalpas Smiltynėje, Juodkrantėje ir Nidoje, kuriose suteikiame informaciją lankytojams, tačiau galimybės plačiai, profesionaliai ir įdomiai pristatyti unikalios Kuršių nerijos teritorijos istoriją, gamtos ir kultūros vertybes yra labai ribotos“, - sakė A. Feser.

Pašnekovė priminė, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas turėjo ambicijų iš naujo atverti lankytojams Gintaro įlanką, kurioje kasamas gintaras lėmė kurorto suklestėjimą. Šioje vietoje buvo planuojamas parko lankytojų centras su galimybe pademonstruoti gintaro gavybos procesą.

„Deja, Kultūros paveldo departamentas nesuderino detaliojo plano ir mūsų viltys įrengti lankytojų centrą Gintaro įlankoje žlugo. Vėliau, kiek man žinoma, Vyriausybėje tarp ministerijų kilo diskusija dėl jau septynerius metus tuščio buvusios jūrų kadetų mokyklos pastato, esančio Liudviko Rėzos g. 8. Aplinkos ministerijai buvo pasiūlyta jį įveiklinti įkuriant Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą.

Mes patys sunkiai pripratome prie tos minties. Buvo parengtas investicinis projektas, atlikti skaičiavimai, ar telpa visos mūsų planuojamos funkcijos, pateikta paraiška paramai iš Europos Sąjungos gauti. Neringos savivaldybė perdavė parkui buvusios mokyklos pastatą panaudai 20 metų laikotarpiui“, - pasakojo priešistorę Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.

Pašnekovė teigė suprantanti juodkrantiškių emocijas ir užtikrino, kad ir po pastato transformacijos jame bus teikiamas prioritetas švietimui ir edukacijai.

„Mums labai svarbu sukurti atraktyvią ekspoziciją, kuri atskleistų ir istoriją, ir gamtos grožį, įrengti erdves edukacinėms veikloms, skaityklai-bibliotekai, konferencijų salę. Žinoma, į šį pastatą persikels ir visa parko administracija“, - teigė A. Feser.

Pradėti rekonstrukcijos darbus ketinama šių metų rudenį, užbaigti – iki 2022-ųjų pabaigos. Anot direktorės, atidarius naująjį lankytojų centrą Juodkrantėje ir ateityje išliks esami informacijos skyriai.

Funkcija jau pakeista

Mokyklos pastato rekonstrukcijos projektą rengiančios UAB JAS atstovė Jūratė Juozaitienė sakė, kad projektuotas itin lakoniškų formų pastatas po paskutinių pakeitimų pagal Klaipėdos regiono architektų tarybos, Kultūros paveldo departamento ir buvusio projekto autorės siūlymus supanašėjo su esamu statiniu, ko ir pageidavo gyventojai.

„Vis dėlto pagrindinis klausimas buvo ne dėl pastato architektūros, o dėl jo funkcijos. Gyventojai nori išlaikyti mokyklą ir sporto aikštyną, tačiau tai jau neįmanoma, nes pastatas oficialiai perduotas parkui ir jo funkcija keičiama iš mokslo paskirties į kultūros. Investiciniam projektui jau skirta Europos Sąjungos parama yra tikslinė, skirta parko lankytojų centrui ir konkrečioms patalpoms numatytoms funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti“, - pažymėjo projekto vadovė.

Vertingas pastatas

Projekto sprendinių pristatymas Juodkrantėje pirmadienį sutiktas su protesto plakatais.

„Sumanymas perstatyti mokyklą yra ydingas“, - teigia juodkrantiškis menininkas, skulptorius Albertas Danilevičius, dar vasarą surinkęs 200 Neringos gyventojų, prieštaraujančių šiam projektui, parašų.

Mokyklos pastatas, anot menininko, svarbus tuo, kad yra vienintelė lietuviška mokykla Juodkrantėje ir pirmoji šalyje jūrų kadetų mokykla, kuriai buvo suteiktas garbingas Liudviko Rėzos vardas.

„Jauna valstybė 1994 m. ėmėsi renovuoti jos pastatą, projektą konsultavo žinomi architektai Nasvyčiai. Kuršių nerijos architektūrą pristatančiame leidinyje mokyklos pastatas pristatomas kaip vienas iš geriausių.

Manome, kad jam reikia tik remonto ir įmanoma kūrybiškai pritaikyti mokyklos patalpas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro veiklai, negriaunant pastato, nekeičiant jo estetikos ir paliekant gyventojams sporto salę bei aikštyną.

Dabar bus nugriautas ir iš naujo pastatytas esamas pastatas, po to dar bus projektuojama ir statoma nauja sporto salė, aikštynas. Tai vėl kainuos didelius pinigus“, - dėstė A. Danilevičius.

Juodkrantiškis bendruomenės argumentus ir siūlymus raštu teikė Neringos savivaldybei, Saugomų teritorijų tarnybai, Kultūros paveldo departamentui, tačiau iki šiol besitęsiantis susirašinėjimas su institucijomis - bevaisis.

Perteklinio vartojimo pavyzdys

A. Danilevičiui pritarė ir Nidos Taikos seniūnaitijos seniūnaitė, kūrybininkė Gerda G. Šeirė. Ji mano, kad projektas pažeidžia gyventojų interesus ir lūkesčius, keičia nusistovėjusias sveikatinimosi ir laisvalaikio praktikas, nepateikdamas alternatyvų.

„Pristatytas projektas yra perteklinio vartojimo civilizacijos pavyzdys. Administracinėms patalpoms reikia tik šeštadalio viso dabartinės mokyklos statinio (vieno fligelio vienas aukštas), o ekspozicinės erdvės per du aukštus, didelės konferencijų salės, mažos konferencijų salės bei skaityklos reikalingumas - abejotinas.

Papildomų etatų, kurie buvo žadami akcentuojant naudą juodkrantiškiams, paaiškėjo, nenumatyta, užklausus apie planuojamus pastato išlaikymo kaštus, buvo atsakyta, jog jie dar nepaskaičiuoti, tad lieka daug abejonių ir apie paties lankytojų centro rentabilumą.

Panašu, jog buvo įmanomas sprendimas sporto salę ir virš jos esančias erdves palikti bendruomenės reikmėms, ir kartu su Savivaldybe suformuoti daugiafunkcį traukos centrą.

Kyla klausimas, kokią kontekstinę žinutę formuoja institucijos, atsakingos už UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugą, pasirinkdamos bei pritardamos tokiam su tvarumu prasilenkiančiam projektui“, - svarstė G. G. Šeirė.

tr42-56.jpg

Bus ir sporto salė, ir aikštynas

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pažymėjo, kad vizijos, kaip išnaudoti ištuštėjusį Juodkrantės mokyklos pastatą, ieškota kelerius metus ir visos diskusijos ir sprendimai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro įkūrimo Juodkrantės mokyklos pastate buvo vieši.

„Tik sulaukus Juodkrantės bendruomenės palaikymo, nuspręsta imtis žingsnių Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą įkurti atliekant mokyklos pastato rekonstrukciją„, - teigė meras.

Pašnekovas sakė, kad dėl pastato architektūrinės išraiškos buvo diskutuota su šalies architektais, dirbančiais Kuršių nerijoje.

„Jie pasisakė, kad pastatas kaip mokykla puikus, bet, keičiant jo funkciją, turi keistis ir architektūrinė išraiška. Pastato išorė jau turi duoti žinią - čia yra Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras. Juolab kad vertingosios modernaus Juodkrantės mokyklos pastato savybės nėra nustatytos ir šis pastatas nėra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe“, - pažymėjo D. Jasaitis.

Anot mero, rekonstruotas pastatas ir ateityje tenkins bendruomenės poreikius, tam rekonstrukcijos plane numatytos patalpos. Be to, Neringos savivaldybės administracija yra įpareigota aktyviam juodkrantiškių laisvalaikiui ir sportui skirtas erdves suformuoti teritorijoje, esančioje Žaliajame Kelyje.

Tam tikslui Neringos savivaldybei patikėjimo teise perduotas nekilnojamasis turtas, kuris valstybės nuosavybės teise priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei.

Perduotoje teritorijoje planuojama įkurti lauko sporto aikštyną bei įrengti Juodkrantės gyventojams ir svečiams skirtą nedidelį sporto salės kompleksą, kuriame būtų galima tiek žaisti krepšinį, tiek treniruotis su treniruokliais. Praėjusiais metais minėtoje teritorijoje jau įrengta pirmoji mažojo futbolo aikštelė„, - sakė D. Jasaitis.

Kaip laikiną ir operatyvią priemonę Savivaldybė planuoja įsigyti mobilius krepšinio stovus, kurie bus pastatyti Juodkrantėje.

tr41-90.jpg

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt