Kada atsirado pirmosios lietuviškos knygos?

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

23395

Iki šių dienų išlikę rašytiniai šaltiniai leidžia daryti prielaidą, kad lietuvių raštijos pradžia – XVI amžius. Pirmąja lietuviška knyga laikomas Martyno Mažvydo „Katekizmas“, išleistas 1547 m. Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius Bronius Maskuliūnas pastebi, kad esama ir kitokių nuomonių. Manoma, jog pirmųjų knygų pasirodymo laikas galėtų būti ir ankstesnis, tačiau išlikusių tekstų, kurie siektų mūsų dienas, nėra.

„Mokslininkai kartais juokauja, kad lietuvių kalba, būdama tokia sena, archajiška, turi tokį jauną amžių. Pirmoji mūsų knyga neskaičiuoja nė 500 metų, o kitos indoeuropiečių kalbos, pavyzdžiui, hetitų, skaičiuoja jau kelis tūkstančius metų nuo jų raštijos atsiradimo“, – mintimis dalijasi profesorius B. Maskuliūnas.

Kodėl pirmoji lietuviška knyga dienos šviesą išvydo taip vėlai?

„Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) funkcionavo kelios valstybinės kalbos. Na, o visa valstybės raštija tuo metu naudojo būtent senąją slavų kanceliarinę kalbą. Didelės teritorijos LDK buvo gyvenamos slavų, tad natūralu, kad ši kalba buvo ten vartojama“, – tikina B. Maskuliūnas.

LDK gyvavimo laikais buvo naudojamos ir šalių kaimynių valstybinės kalbos. Pavyzdžiui, su Vokiečių ordinu buvo bendraujama vokiškai, su lenkais – lenkiškai. Manoma, kad būtent dėl kitų kalbų vartojimo, poreikio turėti savąją raštiją nė nebuvo.

Situacija visiškai pasikeitė pasklidus Renesanso idėjoms, kuomet Vokietijoje prasidėjo Reformacija. Jos šalininkai reikalavo, kad apeigos bažnyčioje būtų atliekamos ne lotynų, o krašto žmonių kalba. Reformacijos pradininkas – Martynas Liuteris.

„Tuo metu, XVI a., lietuvių kalba buvo vartojama dviejose valstybėse. Kaip sakoma, dviejose Nemuno pusėse, tai yra LDK ir Rytų Prūsijoje arba Mažojoje Lietuvoje. Būtent Mažojoje Lietuvoje ir pasirodė pirmosios lietuviškos knygos. Tai susiję su tuo, kad Rytų Prūsija tapo pirmoji valstybė Europoje oficialiai perėjusi į Reformacijos tikėjimą ir pasekusi Liuterio pėdomis“, – pasakoja profesorius B. Maskuliūnas.

Didžiausias iššūkis – sukurti raštą

Reformacijos idėjos, susijusios su gimtųjų kalbų puoselėjimu, prisidėjo prie lietuviškų knygų atsiradimo. XVI a. iš viso pasirodė 17 lietuviškų knygų. Daugelis pirmųjų lietuviškų raštų rengėjų išleido ne po vieną, o po kelias knygas. Tiesa, knygų rašymo procesas nebuvo toks paprastas ir elementarus, kaip daugeliui mūsų gali pasirodyti, juoba, kad pradininkams teko sukurti raštą.

„M. Mažvydas yra susijęs su puse XVI a. išleistų knygų. Tik šiandien atrodo taip paprasta sėsti ir rašyti, na, o tiems, kurie buvo pirmieji, kurie šį procesą pradėjo, reikėjo raštą susikurti. Žinoma, jie pasinaudojo kaimynų, jau turėjusių savo raštą, pavyzdžiu. Pasiskolinus ženklus ir rašmenis, suskurta sava sistema“, – mintimis dalijasi mokslininkas.

Pasak B. Maskuliūno, laikotarpį, kuomet Renesanso idėjos pasiekė Lietuvą ir pasirodė pirmosios lietuviškos knygos, galima apibūdinti keliais žodžiais iš garsiosios Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalbos: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką, ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt