Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rimutė GrušienėŠaltinis: Šakių rajono savivaldybė
Kūčių vakarą tradiciškai ragaujame 12 patiekalų, nors dažnai jų būna ir daugiau. Ko gero, bene ant kiekvieno stalo rasime kūčiukų ir kalėdaičių. Kalbėkime taisyklingai ir artimiesiems nesiūlykime šližikų su aguonų pienu, tik kūčiukų ar prėskučių. Kūčių paplotėlį vadinkime kalėdaičiu, o ne plotkeliu (plotkele) ar plotka.
Per kūčių vakarienę ragaujame ne vieną silkių patiekalą su įvairiais pagardais, jų pavadinimai dažniausiai būna apibūdinami pagal sudedamąsias dalis (pvz., silkės su džiovintais baravykais, silkės su morkomis, svogūnais ir obuoliais) arba sukuriami pagal maistą gaminusio asmens išmonę. Atsiminkime, kad žuvų, daržovių, vaisių pavadinimai turėtų būti nurodomi daugiskaita – šaldytos jūrų lydekos (ne šaldyta jūros lydeka, o tuo labiau ne hekas), sūdyta silkių filė (ne silkės filė ir ne file ar fylė), silkių suktinukų nevadinkime rolmopsais, tai – vengtina vartoti svetimybė. Žuvis būna ne šalto ar karšto rūkymo, o šaltai arba karštai rūkyta.
Kūčių vakarą galime pasmaguriauti įvairiomis užkandėlėmis (jokiu būdu ne zakūskėmis), mielinėmis spurgomis (ne pončkomis). Pyragėlius pagardinkime razinomis (ne razinkomis). Įdarytą lydeką ar kiaušinius taip pat galime vadinti ir farširuotais, šis tarptautinis žodis yra šalutinis normos variantas.
Kalėdų stalui labai tinka įdarytus kiaušinius puošti ikrais. Nesvarbu, kokios spalvos bus ikrai, vadinkime juos tikruoju vardu – raudonieji, juodieji ikrai (ne raudonoji, juodoji ikra). Turbūt beveik ant kiekvieno stalo puikuosis baltoji mišrainė (tik ne vinegretas). Mėgstantys daržoves gamins salotas su pekino (ne pekininiu) kopūstu, gražgarstėmis (ne rukola), gūžines, aisbergo salotas (tik ne „iceberg“ salotas) gardins įvairiais padažais (ne gravy, salsa, barbecue).
Per Kalėdas dažniausiai patiekiami įvairūs kepti paukščiai – višta, žąsis, antis ar kalakutas, ne viena šeimininkė prikepa kotletukų (ne koklietų), suktinukų (tik ne zrazų ar zarazų). Slėgtainio ir vyniotinio nevadinkime zelcu ir ruletu. Kinietišką vištieną taisykime kiniška vištiena. Galbūt daugelis nežinome, kad bulvytės fri yra nevartotina svetimybė, vartotini pavadinimai gruzdintos bulvės (bulvytės), gruzdės.
Vis dažniau siūlomas tradicinis itališkas kalėdinis pyragas panettone. Kaip turėtume jį vadinti lietuviškai? Adaptuota forma yra panetonė, žodis linksniuojamas, pvz., ar norėtum dar panetonės?
Populiarus kalėdinio laikotarpio gėrimas – karštas vynas (karštvynis). Taip jį turėtume ir vadinti, nes glintveinas vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė.
Neretai piktinamasi, kad į lietuvių kalbą braunasi svetimų kalbų žodžiai, nežinoma, ką jie reiškia, ar nereikėtų lietuviško atitikmens. Restoranai, kavinės siūlo šventinius maisto meniu, kuriuos skaitant iš tiesų nelabai aišku, ką reiškia vienas ar kitas patiekalas. Šie patiekalai ar jų sudedamosios dalys tikrai gardūs, tačiau kas jie tokie, reikia kruopščiai ieškoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke arba Svetimžodžių atitikmenų sąraše, kuris nuolat pildomas. O juk galima greta angliško, itališko, portugališko žodžio brūkštelti lietuvišką atitikmenį...
Interneto platybėse radau tokį šventinį meniu:
Khachapuri su rikota; citrininis bulguras; Sous Vide avienos liežuvis su bulvių Rosti, daržovių bbg padažu ir morkų-brokolių galette; glazūruotas jaučio žandas su bolivine balanda ir daržovių Brunoise; avinžirnių falafeliai su Tzadziki padažu; žydrojo tuno-mango Ceviche, Gyoza Ponzu Yuzu padažas; raudonieji svogūnai, karamelizuoti balzamico di Modena; Canape su silke; lašišos teriyaki; kava espresso ristretto ir espresso shakerato.
Skanaus.
Gražių, gomurį pamaloninančių švenčių ir kad burnoje neapkarstų nuo netinkamų žodžių!