Kad kelionių nesugadintų ligos: kokia rizika išlieka ir kaip pasiruošti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena apie užkrečiamąsias ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jomis užsikrėsti galima tam tikruose kraštuose. Nuo kai kurių iš jų gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo kitų gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktinės priemonės. Primename, kokios tai užkrečiamosios ligos, kuriose šalyse jos paplitusios ir kaip jų saugotis.

Įvežtinio poliomielito rizika išlieka

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2002 metais Europos regioną paskelbė ,,laisvą nuo poliomielito“. Tačiau išlieka rizika šia liga susirgti keliaujant į šalis, kuriose jos sukėlėjas tebėra paplitęs. 2023 m. gegužės 3 d. PSO buvo sušauktas 35-asis Ekstremalių  situacijų komiteto posėdis dėl poliomielito plitimo tarptautiniu mastu. Šiemet vasario mėnesį registruotas vienas laukinio poliomielito viruso atvejis Pakistane, taip pat nustatyti 3 teigiami aplinkos mėginių tyrimo rezultatai: du Indijoje, Pundžabo regione, ir vienas – Pakistane. Du iš jų siejami su Afganistane cirkuliuojančiu virusu. Afganistane 2023 metais ligos atvejų neužfiksuota, tačiau sukėlėjas aptiktas aplinkos mėginiuose. PSO duomenimis, Pietų Afrikoje nuo paskutinio poliomielito atvejo 2022 metų rugpjūtį,  naujų atvejų neregistruota, tačiau poliomielito plitimo galimybė šioje šalyje išlieka dėl nepakankamos priežiūros ir skiepijimo aprėpties.

Primename, kad poliomielitas – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Infekcijos šaltinis – tik žmogus. Pagrindinis plitimo kelias – fekalinis-oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. 

Efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo poliomielito, yra skiepai. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (Kalendorius). Skiepijimo schemą sudaro penkios vakcinos dozės, skiriamos 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. ir 6–7 metų amžiaus vaikams. Jeigu vaikas nebuvo laiku paskiepytas, gydytojas gali sudaryti individualų skiepijimo planą ir „pasivyti“ Kalendoriuje numatytą skiepijimą.

Jei neprisimenate, ar Jūs / Jūsų vaikas yra paskiepytas nuo poliomielito, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jei nėra įrašo apie atliktą skiepą, rekomenduojama pasiskiepyti.

Vartoti vaistus ir vengti uodų įkandimų

Dar viena liga, kuria išlieka rizika užsikrėsti keliaujant po daugiau kaip 100 šalių, yra maliarija. Tai parazitinė kraujo liga, perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei bei pasireiškianti reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyti Afrikos regione. Daugiau nei pusė jų – Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.

 Norint apsisaugoti nuo maliarijos, būtina vartoti antimaliarinius vaistus, nes skiepų nuo jos  nėra. Taip pat labai svarbu pasirūpinti apsauga nuo uodų įkandimų: nevaikščioti lauke temstant ar auštant, tokiu laiku nebūti arti vandens; dėvėti šviesius rankas ir kojas dengiančius drabužius; avėti kulkšnis dengiančius batus; naudoti uodus atbaidančias priemones (repelentus); patalpų langus ir duris uždengti tinkleliais.

Dengės karštligė – dar viena uodų platinama liga

Lietuvoje registruojami įvežtiniai dengės karštligės atvejai. Liga paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kraštuose, daugiau nei 100 šalių Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione. Dengės karštligę platinantys Aedes genties uodai būna aktyvūs dienos metu ir dažniausiai gyvena bei veisiasi netoli žmonių būstų.

Kad ši uodų platinama liga nesugadintų kelionės, specialistai pataria saugotis jų įgėlimų: naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įgėlimų, dėvėti tokius drabužius, kurie uždengtų  kuo daugiau odos, ant langų, durų, lovų patalpose naudoti nuo uodų apsaugančius tinklelius. Nors dauguma pacientų savaime pasveiksta patyrę lengvų simptomų, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, bėrimą ir skausmą, visgi daliai pacientų liga progresuoja ir gali išsivysti sunki jos forma. Grįžus iš kelionės po endemines šios ligos teritorijas ir 3–14 dienų laikotarpiu pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie kelionę.

Ligą sukelia Marburgo virusas

2023 vasario mėn. Marburgo karštligės protrūkis registruotas Pusiaujo Gvinėjoje. Iš viso buvo nustatyta 17 ligos atvejų, iš jų 12 mirties. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo balandžio pabaigos nauji Marburgo virusinės ligos atvejai Pusiaujo Gvinėjoje neregistruojami, tačiau ir toliau vykdoma šios ligos epidemiologinė priežiūra, tęsiamas sąlytį turėjusių asmenų stebėjimas. Šiemet kovo mėn. Marburgo karštligės protrūkis registruotas ir Tanzanijoje. Jo metu registruoti 8 patvirtinti ligos atvejai, 6 iš jų mirties.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo Marburgo hemoraginės karštligės vakcinos nėra. Asmenys, keliaujantys į Marburgo hemoraginės karštligės paveiktas teritorijas, turi laikytis šių saugos priemonių: vengti tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Marburgo hemoraginės karštligės asmenimis; vietovėse, kur registruojami Marburgo hemoraginės karštligės atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais, nevartoti jų mėsos; vengti nesaugių lytinių santykių, naudoti apsisaugojimo priemones; dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti antiseptiką, kuris turi būti įtrinamas į rankas.