Kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos – parama stipresnei biosaugai

„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai – labai užkrečiamas ir sparčiai plintantis bei didžiulius nuostolius nešantis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulės“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiūros vedėjas Alvydas Stukas.

Ligos simptomai

Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje atsiveria opos. Pūslelių gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis, opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagai, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta.

Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms bei kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelės. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta.

Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų. Ant kojų, ypač apie sąnarius, susiformuoja pūslelių.

Nustačius susirgimą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.

Viruso nešiotojai

SNL viruso nešiotojai – nuo užsikrėtusio gyvūno iki žmogaus. „Ant gyvulio susiformavusios vandeningos pūslelės plyšta ir iš jų išsiskiria pavojingas sekretas. Jame labai didelė SNL viruso koncentracija. Sekretas patenka ant pašarų, žolės. Taip užkrečiami kiti gyvuliai. Virusas gali patekti ir ant žmonių avalynės, drabužių, jų nedezinfekavus, žmogus tampa viruso platintoju“, – pažymi A. Stukas.

„Šiais laikais, kai žmonės ilsisi šiltuose kraštuose, keliavusiems po SNL užkrėstus regionus (pvz., Turkija, Vidurio Azijos šalys, Indija) ir lankiusiems ūkinių gyvūnų laikymo ar ganymo plotus, grįžus į Lietuvą, reikėtų vengti tokių vietų.

Virusas gali parkeliauti ir per lauktuves. Tarkime, ūkininkas lauktuvėms parvežė rūkytų mėsos gaminių, pavaišino ūkio darbuotojus. Mėsoje – virusas. Jis lengvai patenka į gyvūno organizmą, jei tokia mėsa pasivaišinęs žmogus, prieš eidamas pas gyvulius, nenusiplaus ir nedezinfekuos rankų. Grėsmę kelia ir aktyvi prekyba gyvuliais. Norint apsaugoti bandą, naujai įsigytus gyvulius reikėtų 21 dieną karantinuoti. Jei gyvūnas jau užsikrėtęs SNL, per tą laiką išryškės ligos simptomai. Jei pasirodys, kad gyvulys serga SNL, galbūt ūkininkui pavyks įrodyti, kad naujai įsigytasis neturėjo kontakto su jo laikoma banda, ir nereikės jos visos naikinti“, – teigia VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.

Dėmesys biosaugai

Pasak specialistų, Lietuvai kol kas nėra labai didelės šios ligos grėsmės. Šiuo metu artimiausia šalis, kurioje SNL sparčiai plinta, yra Slovakija. „Ten jau nustatytas penktas užsikrėtimo atvejis 3,5 tūkst. galvijų fermoje. Visus gyvulius reikia sunaikinti. Atsirandantys antriniai židiniai rodo, kad liga toje šalyje vis sunkiau kontroliuojama. Kol kas mus skiria Lenkija, kur įdiegta nemažai apsaugos nuo viruso priemonių. Jei liga pasireikštų šioje kaimyninėje šalyje, situacija Lietuvoje taptų labai sudėtinga. Gerai, kad daugelis ūkininkų imasi saugos priemonių. Rekomenduotina ūkiui paslaugas teikiantiems specialistams, prieš įeinant į fermą, duoti vienkartinius drabužius ir apavą. Taip pat apriboti pašalinių žmonių lankymąsi gyvulių laikymo vietose, įrengti dezinfekcines zonas, apsirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis. Nesidalyti priekabomis, srutovežiais ir kita įranga bei įrankiais su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti. Imtis saugos priemonių reikėtų ir parduodant gyvulį supirkėjams. Pačiam ūkininkui išvesti parduodamą gyvulį, o drabužius, kuriais buvo apsirengęs, kuo skubiau išskalbti ir dezinfekuoti“, – primena M. Kašinskas ir pataria pasinaudoti šiuo metu atsiradusia galimybe gauti paramą investicijoms į biosaugą.

Parama biosaugai

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, reaguojant į sparčiai plintančias gyvuliams pavojingas ligas, paankstintas kvietimas investicijoms į biosaugą. Parama tam teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. teikiamoms paraiškoms finansuoti lėšos padidintos nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.

Paramos lėšomis finansuojama:

• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas bei įrengimas;

• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;

• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;

• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;

• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimas ir įrangos įsigijimas;

• darbo drabužių ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.

Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos (apmokėtos) Nacionalinei agentūrai jau pateikus paraišką paramai gauti. Išlaidos gali būti patirtos ir nesulaukus paraiškos paramai vertinimo.

Paramos intensyvumas – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama atsižvelgiant į gyvulių skaičių.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.

Norėdami pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba el. paštu info@vmvt.lt ir atitikti visus reikalavimus.

Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.

Pastebėjus laikomų gyvulių sveikatos pakitimus, būtina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT internetu užpildžius anketą arba paskambinus tel.: 1879 ar +370 5 242 0108. 

Daugiau informacijos https://vmvt.lrv.lt/lt/

Užs. Nr. 107811