Ką būtina žinoti apie grybus?!

Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Tad kiekvienais metais grybų mėgėjai plūsta į miškus jų rinkti. Dažniausiai nepatyrę miško gėrybių rinkėjai grybais apsinuodija supainioję valgomus su nuodingais grybais, todėl Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai nori priminti, kad labai svarbu į pintinę dėti tik gerai žinomus grybus.

Grybų maistingumas

Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Taip pat grybuose yra daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui. Juose randamas licitinas neleidžia kauptis cholesteroliui. Grybuose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų įsisavinimą. Aromatinių prieskoninių medžiagų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, grybuose daugiau negu daržovėse ir vaisiuose. Tačiau grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų ląsteliena padengta chitinu (funginu), sunkinančiu virškinimą. Todėl nerekomenduojama valgyti grybų žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat nepatartina grybų valgyti vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni, o mažylių dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina.

Tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai, kurie vaišinosi kartu!

Kasmet registruojama apsinuodijimų grybais atvejų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, 2016 metais buvo užregistruotas 1 Panevėžio miesto gyventojo apsinuodijimas grybais, rinktais Biržų rajone. Šiais metais 1 moteris apsinuodijo voveraitėmis, rinktomis Rokiškio rajone.

Būtina žinoti

Lietuvos miškuose auga apie 60 rūšių nuodingų grybų. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus. Mūsų miškuose randama nuodingų grybų, kurių kenksmingos medžiagos neišnyksta juos verdant. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės (žalsvoji panaši į žaliuokę). Nuodingasis ir rausvasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, rudeninė ir eglinė kūgiabudė, kurią dažniausiai grybautojai sumaišo su kelmučiais. Jų sukelti apsinuodijimai dažniausiai būna mirtini. Taip pat prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė.

Žalsvoji musmirė – nuodingiausias grybas pasaulyje. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupėmis, dažniausia lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilksvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Žalsvojoje musmirėje yra 12 labai nuodingų medžiagų (muskarino, amanitino ir kt.). Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti tokį apsinuodijusį ligonį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti.

Lapuočiuose miškuose auga irdaugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai – paprastoji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis. Kai kuriuose nuodinguose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).

Todėl einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo!

Vėliau atsiradę simptomai byloja sunkesnį apsinuodijimą

Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, suvalgę grybų gali skųstis virškinimo sutrikimais, kurie prasideda jau po pusvalandžio ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos ir pilvo skausmais, viduriavimu. Minėti simptomai dažnai praeina savaime per 2–4 val. Sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus sukelia suvalgyti nuodingi grybai. Apsinuodijimui nuodingų savybių turinčiais grybais yra būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti 6–48 val. po grybų valgymo. Žmogų kankina pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kuris savaime išnyksta, tačiau šiuo metu prasidėjęs ūminis kepenų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Apsinuodijus nuodingais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai. Teikiant pirmoji pagalbą apsinuodijus grybais, svarbiausia palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką ir pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.

Veiksmai:

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei žmogus grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, įpūskite per burną du kartus oro ir pasirenkite atlikti 15 krūtinės ląstos paspaudimų.

Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemiant neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Patarimai grybautojams

- Einant į mišką patariama atkreipti dėmesį į aprangą: apsivilkti šviesesniais, ilgomis rankovėmis drabužiais, rankogalius gerai priglausti prie riešo, o kelnių klešnių apačią susikišti į kojines. Galvą apsirišti skarele arba užsidėti kepurę. Grįžus iš miško apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, kuriuos vilkėjote grybavimo metu, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

- Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20–500 metrų, nes grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus.

- Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

- Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję, laiku neapdorojami.

- Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų.

- Grybus reikia gerai išvirti, o jų nuovirą reikia išpilti. Geriau, jeigu nuoviras nupilamas kelis kartus, tada iš grybo pasišalina daug nuodingų medžiagų ir taip galima sumažinti apsinuodijimų riziką.

- Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.

- Jau paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6°C temperatūroje.

- Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais.

- Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam..

Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Grigytė