Ką reiškia gyventi heteronormatyvioje visuomenėje?

Kokios mano asmeninės nuostatos apie lyčių stereotipus ir vaidmenis? Ką aš žinau apie lytinę tapatybę? Kodėl kai kurie asmenys yra translyčiai? Mitai ir faktai apie homoseksualumą, biseksualumą, translytiškumą. Tokias temas visą dieną gvildeno švietimo pagalbos specialistai Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotame seminare „LGBT+ tema: kaip mums būti joje ir su ja?“

„Jiems turi atsirasti vietos“

Seminaras, inicijuotas biuro visuomenės sveikatos specialistės Astos Ivoškienės, buvo skirtas mokyklų socialiniams darbuotojams, psichologams, Vaiko gerovės komisijos atstovams – asmenims, kurie švietimo įstaigose dirba su vaikais, moksleiviais, priskiriančiais save LGBT bendruomenei.

„Dažnai būna įvairių situacijų, patyčių, nežinojimo, kaip kalbėtis, neįžeisti, neužgauti, įveikti sunkumus, kurie kyla mokyklose dėl Vaikų lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos. Todėl ir norėjome suteikti švietimo atstovams daugiau žinių, užtikrintumo, kad jie ir patys koreguotų savo nuostatas, ir žinotų, kaip elgtis. Juk mūsų visuomenė – įvairūs žmonės ir mes juos turime priimti“, –
komentavo A. Ivoškienė.

Renginio metu kalbėta, kokios mūsų kiekvieno asmeninės nuostatos apie lyčių stereotipus ir vaidmenis, ką mes kiekvienas žinome apie tapatybę, kodėl kai kurie asmenys yra translyčiai ir kt.

Taip pat aptarti mitai ir faktai apie homoseksualumą, biseksualumą, translytiškumą, švietimo atstovai dalijosi savo patirtimi, mintimis, pastebėjimais, išgirdo patarimų ir rekomendacijų, kaip bendrauti su paaugliais, kuriems kyla problemų dėl lytinės tapatybės.

Pasak A. Ivoškienės, visi pažįstame žmonių, kurių lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija nėra tradicinė, tik vieni jų yra atsivėrę, o kiti gyvena uždarai, nes nesijaučia saugūs. „Todėl svarbiausia žinia, kurią šių mokymų metu norime duoti mokymų dalyviams, kad LGBT bendruomenės nariai iš niekur neatsirado, visais laikais jų buvo, tad mūsų sveikoje demokratinėje visuomenėje jie turi jaustis saugūs“, – sakė specialistė.

Peržiūrėti ir savo pačių vertybes

Seminarą švietimo darbuotojams vedė dvi lektorės: Lina Januškevičiūtė – psichologė, dirbanti žmogaus teisių ir lytiškumo srityje daugiau nei 8 metus, kurianti metodines priemones bei rekomendacijas lytiškumo temų nagrinėjimui, priklausanti Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ grupei – ir Indrė Maršantaitė – žmogaus teisių ekspertė, jaunimo darbuotoja, dirbanti Lietuvos žmogaus teisių centre bei „Nepatogiame kine“.

L. Januškevičiūtės teigimu, pagrindinė seminaro žinia – visi ir visos esame vienodai svarbūs, vertingi, kokie ir kokios esame. Labai svarbu suvokti, kad mūsų jauni žmonės įvairūs, o mes, suaugę žmonės, esame tie ir tos, kurie kuria saugią aplinką jaunimui. Todėl turime peržiūrėti savo nuostatas ir įsitikinimus, kad kurtume kuo įtraukesnę ir saugesnę aplinką, nesvarbu, kokiam jaunam žmogui, ir kad būtume tie, į kuriuos jauni gali kreiptis pagalbos.

„Tik atrodo, kad saugi aplinka kuriama, nes ši tema vis dar paslėpta po kilimu. Dažniausiai apie ją imama kalbėti, kai kažkas jau įvyksta. Labai svarbu dirbti prevenciškai, kad iš anksto žinotume, kaip reaguoti tada, kai visos dulkės išlaksto iš po kilimo. Kuo daugiau šia tema kalbėsime, tuo suaugusieji, švietimo specialistai turės daugiau žinių, kaip padėti jaunimui ir vieni kitiems“, – komentavo L. Januškevičiūtė.

I. Maršantaitė papildė kolegę, kad mokymai švietimo darbuotojams reikalingi ne tik dėl to, kad jie turėtų įrankių, bet ir peržiūrėtų savo pačių vertybes. „Visi ir visos esame su skirtingomis vertybėmis, įsitikinimais, o jaunas žmogus ima ir ateina paprašyti pagalbos į tą saugią erdvę, kurią jaučia ir tiki, kad aš sukūriau kaip specialistas ar specialistė. Todėl svarbu pasitikrinti savo vertybes, įgyti įrankių, kaip kalbėti ir saugiau jaustis, kalbant ne tik su jaunu žmogumi, bet ir kolegomis. Dažnai girdime, kad aplinkiniai suaugusieji yra tie, su kuriais sunkiausia kalbėtis šiomis temomis. Ne jaunimas, o suaugusieji“, – komentavo žmogaus teisių ekspertė.

Pasak lektorių, susitikimai su švietimo darbuotojais apie LGBT vyksta per retai. Jei pasiūlomi mokymai, atsitrenkiama į tylos sieną ar nenorėjimą šios temos gvildenti. Todėl specialistai neretai patys susiranda lektorius, kad visi kalbėtųsi saugioje aplinkoje. „Galėtų mus kviestis dažniau, bet džiaugiamės tuo, kiek yra“, – komentavo L. Januškevičiūtė.

Reklama