PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Gruodžio 21 d. 15:00

Ką daryti, kad šventinio laikotarpio neužtemdytų stresas ir mėnulio pilnatis?

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


65558

Šių metų gruodžio 22– 29 dienomis ne tik džiaugsimės šventiniu laikotarpiu, bet jį nušvies ir mėnulio pilnatis. Fraze – „tikriausiai – pilnatis“ nemažai kas pradeda pokalbį arba bando paaiškinti įvairius nutikimus. Kaip užbėgti įvykiams už akių, dalijasi vaistininkė Silvinija Arbačauskienė, turinti ilgametę patirtį bendraujant su klientais.

Nors mokslinių tyrimų, kaip žmones veikia mėnulio pilnatis dar nėra atlikta, tačiau ryšį tarp miego sutrikimų ir mėnulio pilnaties 2013 m. patvirtino Šveicarijos Bazelio universiteto mokslininkai. Atlikę tyrimą jie išsiaiškino, kad per pilnatį žmonės gali ilgiau užtrukti kol užmiega, miegoti ne tik trumpesnį laiką, bet nekokybiškai būtent dėl mėnulio ryškumo.

„Per pilnatį žmonės dažniausiai visas emocijas – tiek džiugesio, tiek liūdesio išgyvena kur kas stipriau nei paprastai – panašiai kaip per atoslūgius ir potvynius, todėl pilnaties metu gali pasireikšti emocijų kaita, svyruoti psichinė būklė, dėl mėnulio ryškumo jaučiame energijos perteklių, sukyla adrenalinas, todėl užmigti nėra taip lengva, o kai užmiegi – negiliai. Silpnesnės sveikatos žmonėms, paūmėja sveikatos problemos, o ypač nervų sistemos veikla padidėja. Tik įsivaizduokite, kaip po tokios nakties žmogus jaučiasi dieną? Natūralu, kad jaučiamės pavargę, esame labiau linkę hiperbolizuoti įvairias situacijas. Ne vieną žmogų tokia savijauta atveda ir iki vaistinės ar gydytojo“, – sako S. Arbačauskienė.

Pasak vaistininkės, kai danguje plieskia pilnatis ir jei prie to prisideda šventinis laikotarpis, neretai kupinas įtampos ir streso– ypač išauga susidomėjimas ne tik preparatais širdies veiklai gerinti, bet ir B grupės vitaminais.

„Dirbu vaistininke 20 metų ir puikiai pastebiu tendenciją, kad nors rūpintis artimaisiais ir savimi reiktų ištisus metus – dar ligai neprasidėjus, tačiau prieššventiniu laikotarpiu tokių klientų sulaukiame daugiausiai. Nemažai daliai žmonių greitesnis gyvenimo tempas prieš šventes tampa nerimo laikotarpiu ir tikru iššūkiu sveikatai. Silpnesnės sveikatos žmonės skundžiasi nervų sistemos sutrikimais, nekokybišku miegu, sutrikusiu širdies ritmu, aukštesniu nei įprastai kraujospūdžiu ar netgi dūsimu“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak specialistės, streso būsena išsekina psichiką bei organizmo imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi. Kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – vieni pagrindinių koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.

S.Arbačauskienės teigimu, B grupės vitaminai gali pagelbėti tiems, kurie į šventinius rūpesčius yra pasinėrę stačia galva. B grupės vitaminai stiprina nervų sistemą, užtikrina tinkamą jos funkcionavimą, mažina įtampą bei leidžia miegoti naktimis ramiau.

Taip pat šaltuoju metų laiku, kai žmonėms trūksta saulės spindulių ir anksti temsta, vaistininkė sako pastebinti išaugusį susidomėjimą ir vitamino D preparatais. Ji teigia, kad vitaminas D ypač svarbus norint išvengti depresijos ar nutukimo, nuovargio sindromo, įvairių nervinių ligų.

Vaistininkė primena, kad norint, kad vartojami preparatai būtų veiksmingi, svarbu atkreipti dėmesį į jų suderinamumą, taip pat į tai, kokius maisto produktus žmogus vartoja kartu su tam tikrais maisto papildais ar medicinos preparatais. Nemokamai pasitikrinti, ar vartojami preparatai yra tarpusavyje suderinami, galima kiekvienoje „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

Visgi S. Arbačauskienė pabrėžė, kad tikrai nėra būtina iš karto ieškoti vaistinių preparatų jei jaučiamas neigiamas streso poveikis, nerimas.

„Jei pajutote, kad tiesiog jau negalite ramiai nusėdėti vietoje, išeikite pasivaikščioti. Taip pat rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, aplinkos pakeitimas ar smulkūs darbai namuose. Geriausias vaistas yra bendravimas su artimai žmonėmis. Visos šios priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas i aplinką. Taip įgyjama jėgų suvaldyti stresą, jį įveikti ir sumažinti jo poveikį organizmui“, - reziumavo vaistininkė.