Ką daryti, jei įkando pasiutęs gyvūnas?

Kasmet į medikus kreipiasi asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamų sergant pasiutlige gyvūnų.

Pasiutligė – skiepijimais valdoma zoonozė, ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina dėl progresuojančios encefalopatijos. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta.

2018 metais buvo apkandžioti 67 asmenys, iš jų 47 buvo skirta imunoprofilaktika pasiutligės vakcina. Šunys apkandžiojo, apdraskė 48, katės – 17 asmenų. Po vieną asmenį apkandžiojo laukiniai gyvūnai – audinė ir šernas.

Jei įkando ar apdraskė bet koks gyvūnas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės. Jeigu jis skiepytas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Tačiau pasitaiko neatsakingų savininkų, kurių gyvūnai nevakcinuoti, taip pat benamiai gyvūnai, kurie apdrasko ar apkandžioja žmones.

Jei įkando nepažįstamas gyvūnas, reikia informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį apie įvykį, nes gal dar galima pagauti įtariamą gyvūną, jį atskirti karantinavimui ir stebėjimui. O žaizdą būtina nuplauti vandeniu su muilu, ją dezinfekuoti. Žinoma, šios priemonės neapsaugo nuo pasiutligės, todėl reikia kuo greičiau kreiptis į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti gydytojus apie įvykį.

Jeigu, pasibaigus gyvūno karantinavimo ir stebėjimo (14 dienų) laikotarpiui, nustatoma, kad jis nėra užsikrėtęs pasiutlige, žmogui vakcinacija nutraukiama. Kai gyvūnas nepagautas, siekiant išvengti mirtinai pavojingos ligos, gydytojai atlieka visą vakcinavimo programą.

Asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamų sergant pasiutlige gyvūnų, nuo pasiutligės skiepijami valstybės lėšomis.

Gyventojams reikėtų vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais. Vienintelis būdas kovoti su pasiutlige yra naikinti viruso rezervuarą gamtoje ir užkirsti kelią infekcijos perdavimui. Tai galima pasiekti, tik vykdant naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją.

Visi gyvūnų savininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės (iš orlaivių). Naudojami jaukai su gyva peroraline vakcina. Rastų jaukų negalima liesti.

Jeigu vakcinos atsitiktinai patenka ant odos, nedelsiant reikia ją nuplauti su dideliu kiekiu vandens su muilu, taip pat nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės.

„Etaplius“ informacija

Apsaugokite augintinį nuo pasiutligės

Apsaugoti savo augintinį nuo pasiutligės būtina ir galima. Plačiau pasakoja „Pauliaus veterinarijos kabineto“ gydytojas Paulius Šėvelis

– Svarbiausia prevencijos priemonė – skiepai. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės, revakcinacijos data įrašoma į augintinio skiepų pasą. Gyvūnų vakcinacijai nuo pasiutligės naudojamos Lietuvos Respublikoje registruotos vakcinos, vakcinaciją atlieka visi privatūs veterinarijos gydytojai.

Taip pat reikėtų vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais. Ne tik dėl pasiutligės, bet ir dėl kitų virusinių ir bakterinių ligų rizikos. Dažniau pasitaikančios ligos yra šunų parvovirusinė infekcija, šunų maras, infekcinis šunų hepatitas.

Jeigu jūsų augintinį sužalojo nepažįstamas, įtarimą keliantis gyvūnas, reikėtų nedelsiant informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį. Kilus įtarimui, kad augintiniui pasireiškė pasiutligės simptomatika, rekomenduojama vengti kontakto su juo ir laukti tolesnių VMVT darbuotojų nurodymų.

Esant gausiam kraujavimui iš žaizdos, reikia jį stabdyti, nekraujuojančios žaizdos kraštus apvalyti ir kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nelaimei nutikus naktį, reikėtų kreiptis į artimiausią veterinarijos kliniką, dirbančią visą parą.

Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę, agresyvūs. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui, prisilietimui, dėl ryklės paralyžiaus jie ima seilėtis. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukulių, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas.

Dažniausiai pasiutligės simptomai šunims pasireiškia praėjus 2–4 mėnesiams nuo užkrėtimo. Gydymo nuo pasiutligės nėra, todėl itin svarbu augintinius vakcinuoti prevenciškai.

Tytuvėnų g. 4, Šiauliai
Tel. 8 682 27 523
I–V 9.00–19.00, VI – 9.00–15.00
www.veterinaras.eu

Reklama