Ką bendro turi Helovinas ir Vėlinės?

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt

192117

Kiekvienais metais, prieš Heloviną, pasipila krūvos straipsnių, kad tai satanistinė šventė, kad, dalyvaudamas joje, tu šlovini šėtoną ar net prisidedi prie maginio pobūdžio apeigų. Kokia šios šventės istorija, simbolika ir prasmė?

Daugelyje Vakarų Europos tautų krikščioniškosios Visų šventųjų diena ir Mirusiųjų diena pakeitė senąsias pagoniškas šventes, perimdamos šių papročius. Su amerikiečių kultūra siejamo Helovino kilmė ne taip jau daug skiriasi nuo lietuviškųjų Vėlinių.

Šią šventę šventė jau keltai, gyvenę dabartinėje Airijoje, Škotijoje ir Meno saloje. Ji buvo švenčiama naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d.

Vasara baigdavosi spalio 31 d., žiema prasidėdavo lapkričio 1 d. ir šventė žymėdavo derlingojo sezono pabaigą bei žiemos pradžią. Manoma, kad šios šventės tradicijos siekia priešistorinius laikus, o rašytiniuose šaltiniuose šventė buvo aprašyta prieš 1000 metų.

Minėdami šią dieną, druidai kūrendavo didžiulius laužus ir juose, kaip aukas į žemę įžengusioms sieloms, degindavo tiek javus, tiek įvairius gyvūnus. Be to, keltai dėvėjo kostiumus, įprastai padarytus iš gyvūnų odų ar net kaukolių, ir bandydavo spėti ateitį. Taip pat persirengėliai keltai vaikščiodavo nuo durų iki durų, prašydami maisto, – tai buvo svarbi tradicijos dalis.

Iš to išsivystė ir dabartinė tradicija vaikščioti ir prašyti saldainių, sakant „pokštas arba saldainis“. Vėliau Helovino tradicijoms įtaką padarė katalikybė.

Maždaug IX a. krikščionybė ir jos liturgijoje jau atsiradusi Visų Šventųjų diena pasiekė keltų kraštus, kur krikščioniškos tradicijos susiliejo su senaisiais keltų papročiais.

Sekuliarioje visuomenėje žmonės nešvenčia Helovino dėl elementarios priežasties – tai yra amerikonizmas, nebūdingas lietuviškoms šventėms. Mes mieliau švenčiame Užgavėnes nei visiškai svetimą mūsų kultūrai šventę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt