K. Mažeika: vis daugiau Seimo narių supranta, jog naktiniai taikikliai nėra toks baubas, kaip bandoma piešti

4eda0d2f32155893322903042f85c2350ec6ecb5
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Ketvirtadienį Seimui ruošiantis balsuoti dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika mano, kad parlamente auga palaikymas šiai iniciatyvai. Anot jo, tai rodo ir balsavimas, kurio metu Seimas vis tik nutarė nagrinėti prezidento Gitano Nausėdos veto.

„Galima sakyti, kad įteisinimą palaiko tik 69 balsavę parlamentarai. Bet pirmame balsavime dėl prezidento veto atmetimo balsavo 76 Seimo nariai. Tai tendencijos yra didėjančios. Turbūt daugiau Seimo narių supranta, kad tai yra emocinis klausimas ir tai nėra toks baubas, koks yra piešiamas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė K. Mažeika.

Seimo narys pabrėžė, kad naktiniai taikikliai išlieka vienintele priemone mažinti afrikinio kiaulių maro mastus Lietuvoje. Taip pat, anot jo, dėl neefektyvios ligos kontrolės kiaulių ūkiams turėjo būti kompensuotos dešimčių milijonų eurų vertės netektys.

„Per tą laiką reikėjo virš 30 mln. eurų kompensacijų išmokėti kiaulių ūkiams, dar virš 20 mln. eurų už kiaulių sunaikinimą tiesiogiai. Ir valstybė kasmet skiria 3–4 mln. eurų vien tik tyrimams, surastų šernų išmokoms ir pasekmių sutvarkymui, šernų utilizavimui ir maitos užkasimui. O šiandien dienai mes kalbame apie lėšų trūkumą“, – aiškino parlamentaras.

A. Gedvilienė: jeigu Seimo pozicija būtų tvirta, ketvirtadienio balsavimo neturėtume

Tuo metu taikiklių įteisinimui prieštaraujanti parlamentarė Aistė Gedvilienė mano, kad balsavimas dėl prezidento veto neįvyktų, jeigu Seimo pozicija šiuo klausimu būtų aiški.

„Per mūsų visą balsavimo istoriją dėl šio klausimo balsavome ne vieną kartą ir tie balsai lakstė iš vienos į kitą pusę. Ir šiandien tikrai neturėtume balsavimo dėl veto, jeigu Seimo pozicija būtų tokia tvirta. Bet džiaugiuosi, kad bus pabaiga. Nes šis klausimas per daug dėmesio sutelkė ir mes neskyrėme svarbesniems klausimams laiko“, – komentavo A. Gedvilienė.

Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad akcentuojant šernų populiacijos klausimą, prieš imantis sprendimų reiktų palaukti planų dėl jų populiacijos kontrolės ir tik tada imtis veiksmų. Be to, priminė ji, Aplinkos ministerijos inspektoriai neturi modernių priemonių patikrinti ir užtikrinti, kad medžiotojai tokius taikiklius naudos specifiškai tik šernams ar invazinėms rūšims medžioti.

„Man atrodo, pirma reikia sulaukti plano dėl šernų kontrolės, o tik tada priimti sprendimus. Dar vienas dalykas – kiaulių maras yra pasekmė didelės šernų populiacijos. O medžiotojai juos dar veisia“, – sakė ji.

„Aplinkos ministerijos inspektoriai yra teigę, kad negalėtų sukontroliuoti naktinių taikiklių naudojimo. Bet kaip inspektorius galės orientuotis. (...) Jeigu turėtume kitas modernias sekimo priemones, galėtume nustatyti. Bet norime modernizuoti ginklus, bet ne stebėjimo priemones“, – paminėjo ji.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį parlamentas nusprendė nuo gegužės medžiotojams leisti naudotis naktinio matymo taikikliais. Medžioklės įstatymo pataisas palaikė tik 69 parlamentarai.

Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda grąžino parlamentui įstatymo projektą dar praėjusių metų gruodį, nurodydamas, jog naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra siekiant kovoti su afrikiniu kiaulių maru ar prisidėti prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.

Siekiant atmesti prezidento veto, už tai turi balsuoti bent 71 Seimo narys.

Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau ragino aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.