K. Budrys: VGT sutarė kuriamai divizijai pirkti vokiškų tankų „Leopard 2“

elta budrys
Lietuva
ELTA nuotr.
Augustas Stankevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“.

„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio antradienį sakė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.

Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė. Vis tik vėliau Gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ įsigijimo, tačiau pabrėžė, jog tai nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.

A. Anušauskas teigė plačiau planuojamo įsigijimo negalintis komentuoti, nes derybos dar neprasidėjo.

„Lietuvos įsijungimas į patį procesą dar tik įvyks, – sakė ministras. – Žinoma, kalba eina apie tankų batalioną.“

K. Budrys taip pat pabrėžė, kad VGT nesvarstė galimų įsigijimo detalių.

„Už kokią tiksliai sumą turi būti vienas tankas, kiek jam šaudmenys turi kainuoti, visa tai bus tolesnių derybų rezultatas tiek su gamintoju, tiek su šalimis partnerėmis, ir dėl to VGT ir paprašė sugrįžti KAM, inicijavus tuos pokalbius, su konkrečiais pasiūlymais, kad galėtume matyti bendresnį paveikslą ir tada, tikėtina, kad tiksliai žinosime, kada ir kiek“, – sakė patarėjas.

Pasak jo, siekiama, kad pilna operacinį pajėgumą divizija pasiektų iki 2030 metų.

Tobulinama kariuomenės struktūra

K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.

„Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, – sakė patarėjas. – Dar yra papildomai įsteigiama Kibernetinės gynybos valdyba, daromi kiti pakeitimai.“

A. Anušausko teigimu, šie vienetai yra kuriami pasitelkiant kariuomenėje jau esančius pajėgumus.

„Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai padaryti, daromi ar numatyti, žinomas grafikas“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.

„Bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių – tankų galimo įsigijimo“, – teigė A. Anušauskas.

Didinami šauktinių ribiniai skaičiai

K. Budrys antradienį taip pat pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.

Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.

„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.

Savo ruožtu A. Anušauskas pabrėžė, šis pokytis priklausys nuo to, kaip Seimui seksis patvirtinti KAM parengtą šaukimo reformą. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui.

Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą, tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.   

KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.

„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti skaičius apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.