Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS
„Šiai dienai mes neturime uždarytos temos. (...) Diskusija nėra uždaryta, kad tai išvis yra neįmanoma“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Berlynas praėjusią savaitę pareiškė, kad nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Tokią pačią poziciją pirmadienį išsakė ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).
Vis dėlto, K. Budrio teigimu, Vakaruose turi įvykti ne tik politinė, bet ir ekspertinė diskusija šiuo klausimu.
Kyjivas jau ne pirmą kartą prašo Ukrainai suteikti naikintuvų, to Rusijos užpulta šalis siekė dar karo pradžioje, prašydama „uždengti dangų“.
Lietuvos vadovo patarėjas teigia, kad aplinkybės šiuo metu yra pasikeitusios, o tai iš esmės leistų galvoti apie naikintuvų perdavimą.
„Oro erdvė darosi sąlyginai saugesnė jau vien dėl to, kad Vakarai yra linkę perdavinėti oro gynybos priemones. (...) Tai reiškia, kad ir operuoti orlaiviais danguje turėtų būti saugiau“, – aiškino K. Budrys.
„Lygiai taip pat atsirado supratimas, kad galime kalbėti apie ginkluotės tiekimo planavimą ir programavimą ilgesniame laikotarpyje Ukrainai, kas buvo anksčiau manoma, kad pusei metų planuoti yra per ilgai ir turime daryti tai, ką galime padaryti rytoj“, – pridūrė jis.
Vokietija praėjusią savaitę sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims. Iš karto po to JAV pranešė ketinanti siųsti savųjų „Abrams“ tankų.
Iki tol abi šalys tokios ginkluotės perdavimą vertino atsargiai.