K. Budrys: Lietuva turi gamybos pajėgumus aprūpinti savo karinės paskirties dronų poreikį

kestutis budrys bnss
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos dronų gamybos pramonės pajėgumai yra pakankami, jog būtų aprūpinti šalies gynybiniai pajėgumai. Visgi, jis prideda, kad sutrumpinti ir sulietuvinti šioms gamybos ir tiekimo grandinėms reikalingas teisinis pagrindas.

„Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Tik reikia sutvarkyti įstatyminį reguliavimą. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad kuo greičiau turėsime Seimą pasiekusius projektus ir juos lydinčiuosius, kurie leistų įsigijimus daryti kuo daugiau Lietuvoje“, – ketvirtadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su valstybės institucijų ir verslo atstovais teigė K. Budrys.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva šių metų pabaigoje ar ateinančiųjų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Ministras pabrėžia, kad visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje.