K. Budrys: Lietuva karinę paramą Ukrainai tieks, tačiau haubicų neperduos

„Buvo svarstomas visas paketas paramos Ukrainai ir karinė parama ne vien tik karinė, o karinė ne vien karinė įranga, bet ir kita. Buvo kalbama ir apie karinius mokymus ir kitus dalykus, kuriais mes prisidedame dėl pajėgumų perdavimo“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigia K. Budrys.

 

Pasak jo, šios gynybos sistemos Ukrainai nebus perduotos. Visgi K. Budrys teigia, kad Ukrainos poreikius Lietuva atliepia perduodama ugnies paramos bei artilerijos sistemomis.

 

„Abi šios įvardintos ginklų sistemos ir papuola į ypatingos svarbos pajėgumų kategoriją. Buvo kalbama, kad mes ir toliau kalbėsime su partneriais, ieškodami būdų atstatyti mums ypatingos svarbos karinius pajėgumus. Kol tokių būdų ir priemonių aiškiai nėra, kada tai galėtume padaryti, – šiuos konkrečius pajėgumus mes išlaikome, tačiau atliepiame Ukrainos poreikį paramos ugnies paramos sistemoms, artilerijos sistemoms“, – akcentavo K. Budrys.

 

„Kaip žinia, mes jau esame perdavę 105 mm haubicų bataliono dydžio vienetui. Taip pat Lietuvą paliko ir mobilių minosvaidžių partija, kuri tikrai sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Taip kad šiose srityse mes ir toliau dirbame“, – pridūrė jis.

 

 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nedetalizuoja pirmadienį priimto sprendimo Ukrainai neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS. Vis tik, ministras pabrėžia, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje apsispręsta dėl tolimesnių Ukrainai paramos tiekimo formų – bus Kyjivui perduodama reikalinga amunicija.

 

„Lietuva kaip rėmė, taip ir rems Ukrainą, mes svarstėme šį klausimą, pasižiūrėjome, kokia parama buvo. Noriu atkreipti dėmesį, visa Lietuvos parama, ne tik karinė, šiuo metu viršija 640 mln. eurų, ir karinė parama dabar virš 232 mln. eurų, ji yra didėjanti. Ir kadangi tai yra toks nuolatinis procesas, prie kurio mums visą laiką reguliariai kaip Ramšteino formatuose tenka grįžti, tai yra nuspręsta dėl tolimesnių paramos formų – bus teikiama amunicija, reikalinga Ukrainai“, – po VGT posėdžio kalbėjo A. Anušauskas.

 

Be to, ministro teigimu, posėdžio metu buvo nuspręsta pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą

 

„Dėl oro gynybos tai turiu pasakyti, kadangi tai yra labai aktualus klausimas apskritai regionui, sprendimas yra padarytas toks, kad mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas bus buvo planuose gerokai vėliau, tai tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant pasiūlą ir paklausą, tai nebus taip lengva padaryti, bet kitais metais inicijuosime keletu metų anksčiau šį procesą“, – nurodė ministras.

 

Paklaustas, kodėl buvo priimtas sprendimas Ukrainai neperduoti Lietuvos turimų haubicų, ministras situacijos nedetalizavo.

 

„Aš turiu pasakyti, kad posėdis uždaras. Nei argumentais, nei nuomonėmis dalijamės. Kaip rėmėme, taip ir remsime Ukrainą. Ir šiuo atveju yra apsispręsta dėl papildomos paramos“, – atsakė A. Anušauskas. 

 

Taip pat ministras nelinkęs vertinti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymo Lietuvos turimas haubicas Ukrainai skolinti.

„Mes svarstome uždarame formate, detalių, deja, bet neteikiame. Turime savo argumentus, savo siūlymus“, – nurodė ministras.

 

ELTA primena, kad spalio pradžioje kilo diskusijos dėl Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS perdavimo Ukrainai. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pareiškė, jog VGT posėdyje siūlys turimų haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai neperduodi. V. Rupšys pažymėjo, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.

 

„Aš turiu turėti įrankių. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys.